Visiems ūkininkams teko prisitaikyti prie naujų iššūkių
2020-12-23

Kaunas. Skaičiuojant paskutines 2020-ųjų dienas, paprašėme Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto pasidalyti mintimis apie besibaigiančius metus. Pasak jo, ūkininkus labiausiai vargina nežinia dėl ateities ir nuolat keičiami teisės aktai, visiškai ignoruojant ūkininkų-praktikų pastabas.

Bent jau gamta šiemet po trejų prastų metų žemės ūkiui pagaliau buvo palanki, todėl augalininkystės ūkiai šiek tiek atsigavo.

Deja, pienininkystės ūkiai vis dar merdi. Sunkiau verčiasi ir mėsinės galvijininkystės ūkiai, nes pandemijos pasekmės yra pasaulinės ir daugelis įvairių specializacijų ūkių, kurie parduodavo produkciją maitinimo įstaigoms, eksportui, susidūrė su sunkumais, kai teko parduoti pusvelčiui.

Biomase 21 01 18+Lytagra 21 03 01

Pirmasis karantinas pavasario pradžioje galbūt daugelį sustabdė, privertė atsikvėpti, pailsėti, tiktai ne žemdirbius – nuo seno žinoma, kad pavasario diena metus maitina.

„Prisitaikydami prie naujų iššūkių, žemdirbiai planavo, sėjo ir dirbo kitus pavasarinius darbus, nes toks žemdirbio darbų ciklas. Aišku, visi galvojome, kad tai trumpam, taip nejučiomis atėjo vasara. Tuo laiku vėl visi panirome į savo darbus neįsivaizduodami, kad ruduo bus gerokai sudėtingesnis“, – portalui manoūkis.lt sakė J. Talmantas.

Išmoko dirbti nuotoliniu būdu

Tradicinį konkursą „Metų ūkis“ LŪS organizavo, tačiau nerengė respublikinių apdovanojimų, net ne visiems rajonams pavyko jį susiorganizuoti. Nevyko daugelis kasmetinių žemdirbiškų parodų ir renginių, neįvyko gyvai ir LŪS metinis suvažiavimas.

„Šiemet suvažiavimas turėjo būti rinkiminis ir jau buvo suplanuotas lapkričio 6 d., tačiau spalio viduryje pats susirgau COVID-19, ir suvažiavimą teko nukelti. Gruodžio 10 d. organizavome metinį savo susirinkimą – nuotolinį suvažiavimą, skirtą būtiniausioms ataskaitoms patvirtinti ir esamai situacijai žemės ūkyje aptarti“, – apsunkintus organizacinius darbus vardija J. Talmantas.

„Noriu pasidžiaugti, kad nudirbę svarbiausius ūkių darbus, Ūkininkų sąjungos nariai operatyviai prisitaikė prie naujo tipo susirinkimų ir įvedus rudeninį karantiną mūsų darbas nenutrūko – kartą per savaitę stengiamės aptarti savo problemas nuotoliniu būdu posėdžiaudami“, – kolegų supratingumu ir organizuotumu patenkintas LŪS pirmininkas.

Rajoniniai skyriai stiprino pozicijas

Šiemet LŪS iš rajoninių skyrių į savo narius naujų narių nepriėmė – nebuvo gauta tokių prašymų, nors keli rajonai ketinimų turi. Pačiuose rajonuose narių-ūkininkų skaičius kasmet juda: kažkiek tai padidėja, tai sumažėja.

Kaip ir kasmet, savo nariams, dalyvaujantiems Lietuvos Kaimo plėtros priemonių programose, LŪS išrašo pažymas apie jų narystę skyriuose ir pagal tai mato, kad atsiranda naujų narių rajonuose. Tačiau kasmet dalis narių dėl nario mokesčio nenuoseklaus mokėjimo ir nedalyvavimo veikloje atkrenta.

Kai kurie rajonų skyriai labai stiprina savo pozicijas, aktyviai gina ūkininkų interesus žemės mokesčio, vietinių kelių, bendruomenių projektų klausimais, rengia savo nariams aktualiomis temomis susitikimus, seminarus.

Šiemet pirmą kartą žemdirbiai galėjo remti savo organizacijas, deklaruodami pasėlius ir skirdami 1 Eur nuo ha. LŪS pirmininko nuomone, ši parama tikrai būtų gerokai vertingesnė, jeigu sistema būtų buvus iki galo apgalvota.

„Dabar ūkininkai paremdami taip, nebenori mokėti nario mokesčio, o tokia parama nėra nario mokestis, kurį organizacija galėtų užskaityti kaip sumokėtą. Bet tie rajonai, kur tikrai tvarkingai teikia ataskaitas Registrų centrui, turi paramos gavėjo statusą, tokia gauta parama galėtų sustiprinti savo rajoninę organizaciją“, – svarsto J. Talmantas.

Žaliasis kursas kelia daug diskusijų

LŪS vadovas pastebi, kad naujoji šalies Vyriausybė ir Prezidentūra kelia ambicingus tikslus žemės ūkiui ir tai verčia rimtai nerimauti. Jau visi metai Žaliojo kurso tema diskutuojama, nors daugelis dar net gerai nesuvokia visų biurokratinių pasiūlymų visumos.

„Labiausiai neramina klausimai: kaip atrodys žemės ūkio veikla Lietuvoje, kai iškelti tokie ambicingi tikslai, kaip iškastinio kuro atsisakymas, nulinis anglies dvideginio išmetimas, trąšų, pesticidų naudojimo politinis ribojimas. Iš kur bus paimtos lėšos, reikalingos ypatingai didelėms investicijoms ir panašiai“, – svarsto J. Talmantas.

Jis priduria, kad daug neaiškumų yra su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano tiek tiesioginės paramos priemonėmis (I ramstis), tiek su Kaimo plėtros priemonėmis (II ramstis).

Ūkininkams, savo veiklą ir investicijas planuojantiems gerokai į priekį, labai svarbu kuo anksčiau žinoti, kokie bus reikalavimai aplinkos ir klimato tikslams pasiekti, kaip Lietuvoje atrodys ekoschemos, kurioms skiriama trečdalis tiesioginių išmokų voko, ir ko bus reikalaujama iš ūkininko, norinčio neprarasti šios tiesioginių išmokų dalies.

Be to, trūksta informacijos, ar Lietuva ketina rinktis sektorines intervencines priemones sektoriuose, neįvardintose susietosios paramos schemoje? Kokios šakos bus pasirenkamos prioritetinėmis Kaimo plėtros investicijų priemonėse? Kaip atrodys suminis jaunųjų ūkininkų, smulkiųjų ir vidutinių ūkių rėmimo paketas per abu ramsčius ir pan.

Griežtinančių žemdirbių veiklą aktų – apstu

Pastaruoju laiku vis dažniau priimami teisės aktai, griežtinantys žemdirbių veiklą. „Pikta dėl to, kad teisės aktams teikiame savo pasiūlymus, išsakome pastabas, tačiau į jas nereaguojama, jos atmetamos ir dažnai sprendimai priimami vienašališkai, visiškai neatsižvelgiant į realybę kaime. Veiklą vykdome juk mes!“, – piktinasi J. Talmantas.  

Pavyzdžiui, 2020 m. lapkričio 19 d. pasirašytas įsakymas Nr. 3D-799 keičiantis Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisykles. Išdėstytas reikalavimas, kad „augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų panaudojimo privalo pats, prisijungęs prie PPIS per elektroninę bankininkystę arba padedamas seniūnijos darbuotojo, atsakingo už pasėlių deklaravimą, užpildyti augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą”.

„Tai akivaizdus pavyzdys, koks didelis yra atotrūkis tarp teisės aktų rengėjų ir dirbančiųjų žemės ūkyje. Atėmus iš ūkininkų alternatyvą pildyti popierinį ar elektroninį augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą ir reikalaujant, kad jie per elektroninę bankininkystę naudotų tik PPIS, ūkininkai yra prievarta įstumiami į situaciją, kuomet niekaip negalės laiku įvykdyti įsakyme numatytų reikalavimų“, – logikos pasigenda J. Talmantas.

Gruodžio 9 d. Aplinkos ir Žemės ūkio ministrai patvirtino įsakymą „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstė nauja redakcija. Įsakymas įsigalioja nuo 2021-03-15, bet kurie punktai įsigalios 2021-2024 metų laikotarpiu ir labai stipriai suvaržys gyvulių augintojus.

„Daugelis ūkininkų yra neviltyje, kaip laikantiems gyvulius reikės įgyvendinti naujus reikalavimus. Dešimt metų nebuvo paskatų naujų mėšlidžių statyboms ar esamų modernizavimui, ūkininkai dirbo laikydamiesi esamų įstatymų nuostatų, tačiau valdžia užsimojo nuostatas griežtinti staiga, draudimus įvesti pirma, negu sudarė sąlygas ūkininkams toms permainoms pasiruošti“, – žemdirbių pasipiktinimą perduoda J. Talmantas.

Dar vienu gruodžio 16 d. žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinti pakeitimai, kurie parengti dėl audito pastabų ir kompleksinės paramos sistemos GABB įgyvendinimo Lietuvoje sugriežtinimo. Vienas iš naujų reikalavimų – tirštąjį mėšlą kaupti mėšlo rietuvėse prie tvarto, skirtas visiems gyvulių laikytojams, nepriklausomai nuo ūkio dydžio.

Kokie lūkesčiai pasitinkant 2021-uosius?

„Bendra padėtis šalyje dėl COVID-19 pandemijos bei jos pasekmių įtempta, reikalavimai žemės ūkiui keliami itin aukšti, lėšų jiems įgyvendinti kol kas niekas konkrečiais skaičiais nepateikia, todėl ir vizija dėl ateities yra miglota“, – optimizmu netrykšta J. Talmantas ir priduria, kad pirmiausiai visi bendrai susitelkę turime suvaldyti pandemiją, nes serga ir miršta visi, žemdirbiai taip pat.

Akivaizdu, kad ūkininkų lyderių dar laukia daugybė darbų. Tikimasi, kad dialogo su nauja valdžia dėka pavyks rasti protingus ir kompromisinius sprendimus, kaip padėti ūkininkams išlikti konkurencingiems ir prisitaikyti prie naujų iššūkių, kad žemdirbiai galėtų pelningai tęsti savo veiklą, didžiuotis aprūpindami savo šalį sveikais ir saugiais maisto produktais.

„Visiems linkiu būti sveikiems, saugoti save ir kitus. Stenkimės bendromis jėgomis išlikti!“, – palinki LŪS pirmininkas Jonas Talmantas.

MŪ inf.  

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas jus paskatintų ūkyje auginti daugiau gyvulių ir / ar paukščių?
Orai