Vienas bankas neskolina, kreipkis į kitą
2019-03-28

Akademija (Kėdainių r.). Skandalas dėl galimo pinigų plovimo viename iš Skandinavijos bankų neturėtų paveikti kreditų palūkanų, nes Lietuvos bankai apsirūpinę vietiniais finansiniais ištekliais, mano Lietuvos banko atstovas Jokūbas Markevičius.

Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdyje dalyvavusių Lietuvos banko atstovų buvo teiraujamasi apie skolinimosi perspektyvas, aiškinamasi, kodėl jau dabar kai kuriose kredito įstaigose sudėtinga pasiskolinti lėšų žemei pirkti ir kitoms investicijoms.

Atsakydamas į klausimą dėl pinigų plovimo skandalo poveikio kreditų palūkanoms, Lietuvos banko Makroprudencijos analizės skyriaus viršininkas Jokūbas Markevičius paaiškino, kad tai neturėtų paveikti Lietuvos finansų rinkos, nes šiais laikais Lietuvos bankai apsirūpina vietiniais finansiniais ištekliais. Be to, lietuviams būdinga konservatyvumas, jie neišeina su savo pinigais į kitų šalių bankus.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Ar kuris iš bankų žada trauktis iš Lietuvos? Anot J. Markevičiaus, nėra požymių, kad kuris nors iš mūsų šalyje veikiančių bankų turėtų tokių ketinimų.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas atkreipė dėmesį, kad ūkininkai vis dažniau praneša, jog bankai sunkina sąlygas pasiskolinti apyvartinių lėšų, pratęsti jau paimtas paskolas ar sudaryti naujas planuojamų investicijų sutartis.

„Prasideda naujas darbymečio sezonas ir kai kurie susiduria su bankų nenoru suteikti ūkininkams paskolas, kurie motyvuoja, esą sugriežtėjo Lietuvos banko pozicija žemės ūkio atžvilgiu. Kaip yra iš tikrųjų?“, teiravosi J. Talmantas.

Anot J. Markevičiaus, Lietuvos bankas netaiko išskirtinių sąlygų žemės ūkio sektoriui. Bendrų tendencijų analizė nerodo, kad skolinimas žemės ūkio sektoriui mažėja, priešingai, skolinimas auga.

„Tikiu, kad yra atskirų atvejų, kai bankai griežtina skolinimo praktiką. Tam turi būti priežasčių. Pavyzdžiui, sumažėjus derliui griežčiau vertinama žemdirbių rizika. Kita galima priežastis – Lietuvos banko nustatyti griežtesni reikalavimai laiduotojams (asmeniui neleidžiama būti laiduotoju, jei to neleidžia jo finansų galimybės). „Luminor“ bankas, kuris yra didžiausias žemdirbių kreditorius, persitvarko dėl jungimosi su „Nordea“ bankų, rengia naują strategiją, tad šie procesai irgi gali laikinai trikdyti paskolų išdavimą“, – svarstė Lietuvos banko Makroprudencijos analizės skyriaus viršininkas J. Markevičius.

Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus viršininkė Nijolė Valinskytė papildė, kad mažesnieji bankai pernai didino žemės ūkio finansavimą, todėl patarė pasidomėti skolinoimosi galimybėmis bent keliose kredito įstaigose.

„Lietuvos bankas prižiūri, kad bankai skolintų pinigus tiems, kas pajėgus paskolas grąžinti. Nėra banko politikos atskiriems sektoriams. Lengvatos gali būti taikomos tuo atveju, jei jos kyla iš valstybės politikos iniciatyvų.

Ūkininkai piktinosi, kad bankai neskolina net ir tiems žemdirbiams, kurie sąžiningai vykdo prievoles, yra mokūs, o jų ūkiai – perspektyvūs.

N. Valinskytė darė prielaidą, kad tai gali būti nulemta pačių bankų politikos, susijusios su kredito limitais sektoriams. „Bankai gali nuspręsti, kokią dalį kreditų portfelio skirti konkretiems sektoriams. Tokiu būdu jie valdo rizikas. Jei konkretaus sektoriaus kreditams skirta suma pasiekia limitą, bankas stabdo kreditavimą, nekredituoja naujų klientų, net ir mokių. 2018-ieji buvo paženklinti mažųjų bankų skolinimo aktyvumu, o dideli bankai galbūt pasiekė ribą“, – sakė ji.

Ūkininkai prieštaravo, pasakodami, kad pasiskolinti nepavyksta ir mažesnėse kredito įstaigose, pavyzdžiui, kredito unijose. „Kredito unija sutinka skolinti, tačiau įsikiša Centrinė kredito unija ir neduoda leidimo. Unijose sunešti mūsų pačių pinigai, tad kam toks valdymas reikalingas, kodėl centrinė įstaiga perskirsto kreditus?“, – stebėjosi vienas žemdirbys.

Lietuvos banko Makroprudencijos analizės skyriaus viršininkas J. Markevičius paaiškino, kad po kredito unijų bankroto bangos, kai žlugo 13 unijų, buvo įvykdyta reforma užkertant kelią galimam situacijos pasikartojimui: sustiprintas Centrinės kredito unijos vaidmuo ir sukurta kryžminė garantijų sistema, kuri leidžia užtikrinti situacijos stabilumą.

N. Valinskytė patarė, kad tais atvejais, nėra galimybės gauti didelės paskolos vienoje kredito unijoje, galima kreiptis į kelias unijas prašant mažesnių sumų.

Žemdirbiai teiravosi ir apie augančius, jų pastebėjimu, bankų paslaugų įkainius. Ar Lietuvos bankas gali suvaldyti šią situaciją?

Pasak J. Markevičiaus, Lietuvos bankas inicijavo paslaugų krepšelius, kurų tarifas negali viršyti nustatytos ribos. Gyventojams fiksuoto dydžio paslaugų krepšeliai naudingi, jie išleidžia mažiau. „Papildomoms paslaugoms bankai taiko savo kainodarą. Pasiūlymas vienas – kreiptis į keletą bankų ir išsiaiškinti, kur paslaugos kainuoja pigiausiai“, – patarė banko atstovas.

Jo teigimu, Lietuvos bankas, siekdamas didinti konkurenciją, kviečia į mūsų šalį naujus finansų rinkos dalyvius. Ateina nemažai norinčių, tačiau tai vis nedideli bankai. Stambių žaidėjų, kurie galėtų smarkiau paveikti konkurenciją, šiuo metu nėra.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai