Basf 22 07 01 Adama 22 05 12
Gyvenimas toks...
Vadovo rytas. Rimas Norvilas: „Kad ir ką darai, turi daryti iš visos širdies“

Akcinės bendrovės „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas NORVILAS pirmadienį pradeda kiek kitaip negu likusias savaitės dienas. Tenka planuoti visos savaitės darbus, kartais ir spręsti savaitgalį iškilusias problemas – žemės ūkyje jų neišvengsi.

Sėkmingai bemaž 30 metų veikiančios AB „Lytagra“ įmonių grupės veikla plati, bet istoriškai labiausiai sukoncentruota į žemės ūkį. R. Norvilo sritis – žemės ūkio technikos pardavimai, servisas, prekyba atsarginėmis dalimis. Jis vadovauja daugiau kaip 100 darbuotojų kolektyvui, neskaičiuojant žemės ūkio bendrovių, dukterinės įmonės Latvijoje.

„Mano rytas neišskirtinis, jokių ritualų neturiu, nesu prietaringas, nebijau per kelią perbėgusios katės ar nusiskusti barzdą, laukdamas kokio nors įvykio ar pokalbio“, – šypsosi R. Norvilas.

Bioversija 22 02 02

Žadintuvas jį žadina 6.20 val. Vos pakilęs įprato peržiūrėti elektroninio pašto dėžutę – su tiekėjais dirba skirtingose laiko juostose, tad žiūri, ar neįkrito svarbus laiškas. Įsijungia ryto žinias, automobilyje klauso radijo.

Pirmadienio rytas darbe visada šiek tiek kitoks nei kiti savaitės rytai. „Peržiūrime, pasikalbame, kas įvyko nuo penktadienio vakaro, ar nereikia pakoreguoti darbų. Pirmadienio rytą sprendžiame, jeigu savaitgalį įvyko kas netikėta, planuojame visos savaitės darbus“, –  pasakoja R. Norvilas, pridurdamas, kad pirmasis dienos ketvirtis pralekia žaibiškai.

Pirmadienis, jo teigimu, vienu atžvilgiu būna sunkesnė, kitu – lengvesnė savaitės diena, nes visi ateina į darbą po savaitgalio pailsėję, su naujomis jėgomis ir labiau atsidavę: „Manau, pirmadienį turime daugiau minčių ir idėjų negu penktadienį po pietų.“

R. Norvilas nuolat stebi ir seka tiek ekonominius, tiek politinius ir visus kitus įvykius, jam reikia gerai žinoti, kas vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, nes „Lytagra“ – ir importuojanti, ir eksportuojanti prekybos įmonė.

Darbo dieną komercijos direktorius tikrai ne visada baigia 17–18 val. – ji kartais užsitęsia ir iki vidurnakčio.

„Kai tik galiu, važiuoju į ūkius, nes reikia suprasti visumą, kaip gyvena ūkininkai – kuro, energijos, trąšų, rapsų, grūdų derliaus kainas, pieno kainas ir kokybę, karvių sveikatingumą, raciono subtilybes ir t. t. Ūkininkui, kuris dažnai yra „viskas viename“ – agronomas, inžinierius, vadybininkas, gyvulininkystės specialistas – nepatinka bendrauti su žmogumi, kuris nežino, apie ką kalbama. Tad turiu išmanyti ne tik apie techniką, jos atsargines dalis ar servisą, žinių reikia gerokai daugiau“, – toks R. Norvilo požiūris nemažai prisideda prie sėkmingos įmonės veiklos.

Kalbant apie ūkį jis tikrai puikus pašnekovas, nes žemės ūkyje sukasi nuo mažų –  tėvai buvo ūkininkai. Prie kombaino Niva vairo gimtuosiuose Judrėnuose, netoli Klaipėdos, pirmą kartą atsisėdo ir pats vienas vairavo būdamas 6 ar 7 metų.

„Prikūlus pilną bunkerį, signalizuodamas, su šviesomis, važiavau išpilti grūdų. Paskui darbininkai pasakojo, kad pietus jiems atvežęs vairuotojas su šeimininke sakę, jog vienas kombainas be vairuotojo važiuoja – manęs net nesimatė per kabinos langą“, – linksmai prisimena R. Norvilas.

Jis priduria, kad visą laiką domėjosi ir technika – konstravo, remontavo, modifikavo... Tėtis buvo inžinierius, tai ir Rimas prie technikos. Vis dėlto studijuoti Žemės ūkio akademijoje pasirinko Miškų fakultetą. Magistrantūroje studijavo agroekologiją. Vykdant tiriamuosius darbus, apie 2008-uosius, teko darbuotis Didžiojoje Britanijoje, kiek anksčiau ir JAV, ir rinkti duomenis diplominiam darbui.

„Buvo labai įdomu ir norėjau save realizuoti šioje srityje. Grįžus buvo kelios pasirinkimo galimybės, bet atsidūriau ten, kur jau esu 10 metų. Pradėjau nuo vadybininko pareigų, vėliau buvau skyriaus vadovas, ketvirtus metus esu komercijos direktorius“, – vardija R. Norvilas.

Nors darbas jam labai patinka, jaučiasi sėdintis savo rogėse, sunkių akimirkų vis tik pasitaiko, kai į krūvą supuola kelios problemos ir jų sprendimas stringa. Šiemet dėl pandemijos buvo daug iššūkių su gamintojais. Rimui kiekvieną dieną darbe reikia priimti sprendimus, dirbant su tiekėjais, klientais žodžio „palauk“ nėra. Kartais reikia priimti ir netradicinius sprendimus.

„Buvo dienų, kai norėjosi viską baigti.., – atvirai kalba R. Norvilas. – Tokiais atvejais geriausia nurimti ir nepanikuoti, kurį laiką užsiimti kuo nors kitu – paminti dviratį ar pažiūrėti jutubo kanale senas geras krepšinio rungtynes, kad grįžtų geros emocijos. Žiūrėk, šviesesne galva ir problemos pradeda spręstis.“

Jis taip pat neslepia, kad retkarčiais pasitaiko dienų, kai darbuotojams į jį geriau nesikreipti: „Turbūt tai normalu, visi esame žmonės. Jeigu sprendi kelias sunkias problemas vienu metu, o kas nors ateina pasikalbėti apie tai, kas neskubu, „švelniai“ paprašau klausimą atidėti. Nors labai stengiuosi kai ką nuleisti ir humoro forma. Po aštresnių pokalbių nesijaučiu gerai, visada juos pergalvoju, kad kitą kartą suvaldyčiau emocijas. Bet darbuotojai iš darbo nebėga, tai gal nėra blogai.“

Santykiuose su žmonėmis R. Norvilas vadovaujasi posakiu: elkis taip, kaip norėtum kad su tavimi elgtųsi. Jis mėgsta teisybę, todėl jį labai žeidžia, kai kas nors „kabina makaronus“.

„Kad ir ką gyvenime veikiau, visada stengiausi dirbti taip, kad išėjęs galėčiau ir sugrįžti. To visada linkiu ir savo darbuotojams, kad durys liktų praviros. Mano nuostata – ką darai, turi daryti iš visos širdies. Tai dar tėvų įskiepyta“, –  sako R. Norvilas.

Visiškai negalvoti apie darbą jam sunkiai pavyksta. „Galvoje nėra mygtuko, kurį paspaudus gali pakreipti mintis kita linkme. Juolab kad ir šeima susijusi su įmone, tai net buityje, ką nors darant namuose vis pasakome: „Taip daro tas ūkininkas ar tos bendrovės inžinierius“. Kartais sprendimai būna priimami ir prie pietų stalo“, – neslepia vienas „Lytagros“ vadovų.

Gal tik krepšinio rungtynės padeda bent tuo metu negalvoti apie įmonės reikalus – Rimas didelis krepšinio ir Kauno „Žalgirio“ komandos gerbėjas, o „Lytagra“ – ištikima rėmėja.

Pasak R. Norvilo, daugelis vadovų gali pasimokyti iš trenerio Šarūno Jasikevičiaus, kuris yra puikus strategas ir psichologas: „Galime išvesti daug paralelių tarp abiejų veiklų, tarp įmonės vadovo ir komandos trenerio, išmokti, kaip nenuskęsti, kaip išplaukti ir finišuoti, būnant stipresniu. Verslas iš krepšinio gali mokytis, kaip visai įmonės komandai išlaikyti šaltą protą. „Žalgiris“ gali būti pavyzdys, kaip reikia nepalūžti sunkiu metu.“

R. Norvilas savo kolektyvu, kuris nebijo prisiimti atsakomybės, labai džiaugiasi, vadovas niekada nepaliekamas vienas, nors jis deda galutinius taškus. Ir kol kas „Lytagra“ – laiminti komanda, nors stiprūs varžovai ir neleidžia užmigti ant laurų.

Autorius: Dovilė Šimkevičienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar praūžusios liūtys pakenkė jūsų pasėliams?
Visos apklausos