Pasitinkame 300-ąjį „Mano ūkio“ numerį
2020-01-07

Kaunas. Pakeliui pas skaitytojus 300-asis žurnalo „Mano ūkis“ numeris. Ieškantieji naujausių žemės ūkio verslo, technologijų, augalininkystės ir gyvulininkystės žinių tikrai nenusivils.

Rubrika „Kas Kur Kada“ trumpai supažindina su nuvilnijusio žemdirbių protesto ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, banga. Taip pat pabrėžia didelį žemdirbių indėlį mūsų gyvenime. 2019 m. Lietuvoje žemės ūkio produkcijos pagaminta už 2,453 mlrd. eurų.

Jurgos Zaleckienės interviu su žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktoriumi Mindaugu Maciulevičiumi, ką tik baigusiu trejų metų vicepirmininko kadenciją ES žemės ūkio kooperatyvų konfederacijoje (COGECA), iškeltos mintys, kad ateitis priklauso perdirbimui, o ne žaliavų eksportui, kad be kooperacijos ūkininkams toliau dirbti bus sunku, kad klimato kaita daro didelę įtaką visoms žemdirbystės sritims.

Linas Agro2 20 05 015

Aldona Stalgienė savo straipsnyje apžvelgia žemės ūkio paskirties žemės struktūrą ir drėkinamos žemės plotą visuose žemynuose, analizuoja drėkinamoje žemės ūkio paskirties žemėje auginamų augalų struktūrą.

Reikalavimo teisių perleidimo arba pardavimo sandoriai agroversle tampa vis populiaresni, tad Vytautas Šenavičius aprašo kreditoriaus teisės perleisti reikalavimą ypatumus, skolininko informavimo apie kreditoriaus pasikeitimą svarbą ir duoda patarimų sudarant reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

Verslo rubrikoje skaitytojai ras ir išvardytas visas didžiausias žemės ūkio ir maisto parodas Europoje 2020 metais.

Įsigaliojęs draudimas žalinimui skirtuose plotuose naudoti augalų apsaugos produktus sumažino pupinių javų plotus ir paskatino žemdirbius rinktis kitas priemones: įsėlius, posėlius, tarpinius pasėlius. Aušra Arlauskienė savo straipsnyje, pasitelkdama tyrimų rezultatus, išsamiai aprašo tarpinių pasėlių įvairovę, analizuoja dirvožemio mineralinio azoto kiekį rudenį ir pavasarį, įterpus skirtingos cheminės sudėtis augalų masę.

Pastarųjų penkerių metų žieminių kviečių vidutinis derlingumas Lietuvos ūkiuose buvo apie 5,35 t/ha. Albinas Šiuliauskas savo straipsnyje įrodo, kad galime gauti didesnį derlių nepakeldami savikainos, ragina siekti pasėlių tankumo optimizavimo ir iš vienos varpos gauti apie 34-40 vnt. grūdų, kur 1 000 grūdų masė būtų 45-48 g.

Elena Survilienė pateikia naudingų įžvalgų, kaip tinkamai laikyti bulves ir daržoves. Anot autorės, esminiai reikalavimai saugomai produkcijai – kad ji išlaikytų prekinę išvaizdą, skonį ir kvapą, neprarastų svorio ir nekeistų spalvos.

Stanislava Maikštėnienė aptaria prevencines priemones tuščiųjų avižų plitimui stabdyti, nurodo cheminės kontrolės priemones.

Rasa Jagaitė kartu su VDU Žemės ūkio akademijos Vandens išteklių inžinerijos instituto direktoriumi prof. habil. dr. Arvydu Povilaičiu analizuoja, kad reikia sausinimo inovacijų dėl to, jog keičiasi klimatas. Kinta per metus iškrintančių kritulių kiekis ir sausringų laikotarpių trukmė, todėl keičiasi ir sausinimo poreikis. Kaip vieną iš galimų variantų autorė išsamiau aprašo reguliuojamą drenažą arba patvankines technologijas.

Erdvus ir modernus tvartas, patogios guoliavietės, melžimo ir šėrimo robotai, sveikos ir produktyvios karvės – toks šio viršelio herojų Dariaus ir Editos Ričkų pieno ūkis. Apie jį ir kokius pienininkystės iššūkius pavyko išspręsti, rasite Dovilės Šimkevičienės straipsnyje.

Jurgita Ramanauskienė savo straipsnyje rašo, kaip veršelių girdymas iki soties lemia jų elgesį. Autorė mini, kad sausas žindimas yra ryškiausias rodiklis, atspindintis nenatūralią veršelio elgseną, kai jo poreikiai nepatenkinti.

Rolando Stankevičiaus, Janinos Černauskienės ir Gintarės Stankevičės straipsnyje daug naudingų įžvalgų, kaip ekstruduotos pupinės žaliavos veikia karvių produktyvumą. Autoriai prieina prie išvados, kad apdorotomis pupomis šertos karvės buvo produktyvesnės.

Jaunų buliukų kastravimas prekiniuose ūkiuose gali padėti išspręsti ne vieną užduotį – palengvinti ūkio valdymą, pagerinti mėsos juslines ir technologines savybes ir kt. Apie tai Dariaus Dzekčioriaus ir Vytauto Januškevičiausstraipsnyje.

Gitanos Kemežienės reportažo „Agritechnika 2019“ iš Vokietijos II dalyje aptartos švedų, prancūzų ir JAV gamintojų technikos naujovės. Anot autorės, mašinų našumą ir tikslumą didina išmanioji įranga.

Daugybėje ūkių jau net atskirų laukų lygmeniu moderniausios veikliosios medžiagos derinamos su tradicinėmis, tačiau optimizuotomis technologijomis. Remigijus Zinkevičius straipsnyje mini ir analizuoja purkštuvų valdymo sistemas, naktinio matymo technologijas, robotus su piktžolių kontrolės įtaisu.

Dar iš tarptautinės žemės ūkio technikos parodos „Agritechnika 2019“ – Egidijaus Šarauskio žvilgsnis. Autorius vardija ir išsamiau aptaria keletą inovacinių sėjamųjų sprendimų. Tai kintamo pločio technologinių vėžių formavimo sistema, sėjamųjų kalibravimas išmaniuoju telefonu, sėja po plėvele, sėklų judėjimą keičiantys vožtuvai, sėklų įterpimo gylis pagal dirvožemio drėgmės kiekį ir kt.

Techniniu požiūriu Sportback yra identiškas standartiniam Q3, tačiau akį traukia išraiškingesniu dizainu ir nuožulnia stogo linija, kuri įsilieja į galinius statramsčius, dideliu galinį stiklą dengiančiu aptaku, specialiai šiai krosoverio versijai sukurtais buferiais su blizgių detalių inkliuzais – trimatėmis juodomis aštuoniakampėmis radiatoriaus grotelėmis, trapecijos formos ortakiais ir plokščiu oro skirstytuvu – taip naująjį Audi Q3 pristato Renaldas Gabartas.

Malonaus skaitymo!

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kurios įstaigos darbą karantino laikotarpiu vertinate geriausiai?
Orai