Matininkų ir geodezininkų kvalifikacija kelia abejonių?
2020-11-10
asociatyvi pixabay.com nuotr.

Vilnius. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) informavo, kad pakeista asmenų, pageidaujančių gauti matininko ir (ar) geodezininko kvalifikacijos pažymėjimus, profesinių žinių patikrinimo egzamino organizavimo ir vykdymo tvarka.

Pagrindinis pakeitimas yra toks, kad tris kartus iš eilės egzamino neišlaikęs asmuo iš naujo laikyti egzaminą galės ne po 3 mėn., o tik po 12 mėnesių.

Egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką nuspręsta keisti atlikus 2018–2020 m. laikytų matininko ir geodezininko profesinių žinių patikrinimo egzaminų rezultatų analizę.

RVAC 21 09 30

Analizės metu nustatyta, jog nepaisant to, kad profesinių žinių patikrinimo egzamino klausimynai yra viešai skelbiami, egzaminų išlaikymo rodiklis yra žemas. 2018–2019 m. egzaminą išlaikiusių asmenų skaičius sudarė apie 50 proc. visų laikiusiųjų egzaminus, o 2020 m., patvirtinus naujus egzaminų klausimynus, egzamino išlaikymo rodiklis smuktelėjo žemyn ir tesiekia apie 30 proc.

Taip pat analizės metu nustatyta, kad 2018–2020 m. matininko profesinių žinių patikrinimo egzaminą laikė 238 asmenys 366 kartus, o geodezininko profesinių žinių patikrinimo egzaminą laikė 262 asmenys 361 kartą, t. y. vienam laikiusiam asmeniui tenka 1,4 karto.

Reikia atlikti ir praktines užduotis

Kodėl tokie rezultatai: ar egzaminai per sunkūs, ar specialistai blogai pasirengę?

Acociacija „Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga“ (LGMS) portalui manoūkis.lt teigė, jog vienija beveik 100 narių, kurių visi turi geodezininkų arba matininkų pažymėjimus. Kartą išlaikius egzaminą jo pakartoti nebereikia - geodezininkams ir matininkams privalomas tik nuolatinis, kas 3 metus pasikartojantis, kvalifikacijos kėlimas kursuose.

Portalui manoūkis.lt komentuodama NŽT paskelbtą sugriežtintą egzaminų tvarką asmenims, kurie dar tik nori įgyti geodezininko ar matininko pažymėjimą, LGMS atkreipė dėmesį į tai, kad NŽT pranešime minima, jog išlaikymo rodiklis smuko patvirtinus naują klausimyną 2020 m., tačiau neminima, kad egzamino, kuris rengiamas pagal numatytą egzamino rengimo aprašą, metu reikia atlikti dvi praktines užduotis.

„LGMS nėra susipažinusi nė su viena egzaminuose pateikiama praktine užduotimi – jos niekada nėra skelbtos viešai, todėl mums sunku vertinti, kiek jų neįvykdymas turi įtakos egzaminų rezultatams. Pagal egzamino rengimo aprašą, norint išlaikyti egzaminą neatlikus jo praktinių užduočių, reikėtų teisingai atsakyti į visus teorinius egzamino klausimus. Tuo tarpu atlikus vieną praktinę užduotį, galima suklysti net 6 teorinius klausimus, atlikus dvi praktines užduotis – galima suklysti 12 klausimų“, - komentuoja LGMS pirmininkas Tomas Juozapavičius.

LGMS nuomone, praktinių užduočių sudarymas kelia kai kurių klausimų.

„Pavyzdžiui, klausimyne geodezininkams visas X skyrius skirtas statinių nuosėdžių stebėjimams, tačiau praktikoje šie darbai atliekami itin retai, o jiems keliami reikalavimai – ypač aukšti. Jei būtų pateiktos praktinės užduotys sudaryti matavimų planą ar atlikti praktinius skaičiavimus pagal pateiktus matavimų duomenis, praktikoje tokių darbų nedirbančiam, tačiau kitus darbus kokybiškai atliekančiam specialistui, gali būti sunku tai padaryti.

Šiuo klausimu daugiau nenorėtume spekuliuoti – dėl neišlaikyto praktinių užduočių skaičiaus būtų geriau sulaukti komentaro iš pačios NŽT“, - komentuoja T. Juozapavičius.

LGMS teigimu, matininkai papildomai specializuojasi arba žemės matavimuose, arba statinių ir komunikacijų kadastriniuose matavimuose, tačiau egzamino klausimyne, skirtame matininkams, pateikiami klausimai iš abiejų sričių, nors didžiajai daliai specialistų kitos matininkų specializacijos klausimai yra visai neaktualūs ir praktiniame darbe su jais nesusiduriama.

Ragina egzaminui pasirengti geriau

NŽT savo ruožtu ragina asmenis, pageidaujančius gauti matininko ar geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą ir atvykstančius laikyti egzamino, atsakingai ir kruopščiai jam pasirengti. Galiojantys matininko ir geodezininko profesinių žinių patikrinimo klausimų sąrašai yra skelbiami viešai Teisės aktų registre.

Kvalifikacijos egzaminai vyks ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį NŽT patalpose. Pagal galiojančią tvarką asmenys, pageidaujantys gauti matininko ar geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą ir atvykstantys laikyti egzamino, neprivalo būti lankę kursų, skirtų matininko ir geodezininko kvalifikacijai kelti.

LGMS pirmininkas T. Juozapavičius sako, jog daugumą dabartinių teorinių klausimų asociacija vertina kaip korektiškus ir logiškus: „Klausimų kokybė tikrai geresnė nei, pavyzdžiui, prieš 8 metus. Tarp kitko, klausimai dabar apima platesnę teisės aktų gamą. Tai reiškia, kad reikia pavartyti ne tik įstatymus, bet ir tvarkas, taisykles ar kitus lydinčius dokumentus. Be to, anksčiau būdavo dviprasmiškų klausimų. Dabar klausimai sudaryti žymiai profesionaliau. Kuo specialistas turi įvairesnių darbų, tuo jo teisės aktų taikymas yra įvairiapusiškesnis, tuo daugiau jis žino. Jei būsimas matininkas ar geodezininkas atlieka tik standartinius veiksmus, be abejo, atsakymų iš praktikos jis žinos nedaug, tad paieškoti informacijos ir pasimokyti teks daugiau.“

„Nepaisant visų įtakojančių aplinkybių, LGMS iš esmės sutinka su griežtinama egzaminavimo tvarka ir NŽT pozicija, kad egzaminas nėra loterija, tad bent jau jo teorinei daliai būtina ir įmanoma iš anksto atsakingai pasiruošti“, - tokia geodezininkų ir matininkų asociacijos nuomonė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip motyvuojate savo ūkio darbuotojus?
Orai