Vilnius. Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklio augimas vienam žmogui per pastaruosius 16 metų viršijo prognozes, o tam didelės įtakos turėjo gerėjantis valstybės institucijų darbas, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) apžvalga.

„Baltijos šalių konvergencija, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, yra nuostabi. Baltijos šalys kartu su Slovakija yra tarp keletos euro zonos šalių, kur realus BVP vienam žmogui, pagal perkamosios galios standartą, rodė esminę konvergenciją link Europos Sąjungos vidurkio per pastaruosius 20 metų",- rašoma ECB apžvalgoje.

ECB duomenys rodo, jog 1999-2015 metų laikotarpiu BVP vienam žmogui augimas Estijoje prognozes viršijo beveik 15 proc., Lietuvoje - beveik 10 proc., o Latvijoje - maždaug 7,5 proc. Bendrai visų trijų Baltijos šalių BVP vienam žmogui augimas prognozes viršijo maždaug 11 procentų.

„Ilgalaikės konvergencijos rezultatai Baltijos šalyse viršijo tai, ko buvo galima tikėtis, atsižvelgiant į pirminį pajamų lygį. (...) Žvelgiant į ateitį, Baltijos šalys susiduria su daugeliu ekonominių iššūkių. Tarp jų konkurencingumo išsaugojimas, kylant atlyginimams ir mažėjant produktyvumui, bandymas išsisukti nuo „vidutinių pajamų spąstų" ir kintančio verslo ciklo suvaldymas Europos ekonominėje ir pinigų sąjungoje", - rašoma apžvalgoje.

Nepaisant to, jog Baltijos šalys viršijo BVP vienam žmogui augimo prognozes, bendrai trijų šalių BVP vienam žmogui rodiklis 2015 metais sudarė tik 66,5 proc. visos Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Šis rodiklis 2004 metais, kai Lietuva, Latvija ir Estija įstojo į ES, buvo 44 procentai.

BNS inf.