Žemdirbiams teks įsisavinti ir skaitmenines technologijas
2021-02-15

Vilnius. Lietuvos ir viso Europos Sąjungos žemės ūkio laukia ne tik naujasis bendrosios žemės ūkio politikos periodas, bet ir bandymas prisitaikyti prie Europos Komisijos (EK) išsikeltų prioritetinių tikslų. Be pastaruoju metu nuolat aptarinėjamo žaliojo kurso, laukia ir posūkis į skaitmenizaciją. Ar užteks žemės ūkiui finansavimo ir gebėjimų?

Praėjusią savaitę apie tai kalbėta Europos Parlamento (EP) biuro Lietuvoje ir „AgriFood Lithuania DIH“ organizuotoje nuotolinėje diskusijoje „Skaitmenizacija – galimybė žemės ūkio ir maisto sektoriui“.

Renginyje kalbėjęs EP narys Juozas Olekas atkreipė dėmesį, kad būtent žinios ir inovacijos gali padėti žemdirbiams spręsti tiek esamas, tiek būsimas problemas.

RVAC 21 09 30

„Pokyčiai neišvengiami. Galima tik apgailestauti, kad šis perėjimas vyksta dabar, kai mūsų gyvenimą taip smarkiai sutrikdė pandemija. Bet negalime leisti sau laukti, naujos strategijos įsigalės, turėsime naują BŽŪP. Svarbiausia yra į iššūkius pažvelgti kaip į naują galimybę, atsisakyti pasenusių sampratų“, - kalbėjo J. Olekas.

Tiek jis, tiek kiti diskusijos dalyviai kalbėjo, kad naujos galimybės turėtų atsiverti ne tik stambiems, tačiau ir smulkiems bei vidutiniams ūkiams, tačiau esminis klausimas – kaip juos įtraukti?

Raktas – naudojimasis paslaugomis?

Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto direktorė Rasa Melnikienė svarstė, kad dažnu atveju ūkininkai linkę susitelkti į investicijas savame kieme, tačiau pamirštama paslaugų ekonomika.

„Kiti sektoriai plačiai naudojasi paslaugomis vietoj to, kad pirktų turtą. Tas modelis, kai paslaugos yra prieinamos ne tik dideliems, bet ir mažiems - reiktų apie tai daugiau diskutuoti“, - teigė R. Melnikienė.

Taip ji svarstė, kad kuriant technologijas Lietuvos žemės ūkis vis dėlto pavėlavo į traukinį, tačiau skaitmenizavimas gali tapti tuo tramplinu ir leisti šaliai parodyti proveržį.

„Dar nepakankamas pačių ūkininkų kompiuterinis raštingumas, noras investuoti vietoj to, kad pirktų paslaugas, pasitikėjimas, gebėjimai bendradarbiauti. Jei mes tai įveiksime, manau, tikrai džiaugsimės skaitmenizavimo privalumais“, - taškus dėliojo R. Melnikienė.

Bendradarbiavimą ir kooperaciją kaip galimybę smulkiems ūkiams pasinaudoti naujomis technologijomis pabrėžė ne vienas diskusijos dalyvis, apie technologijų suteikiamas galimybes kalbėjo „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Bandydamas pristatyti Lietuvos žemės ūkio siekius skaitmenizavimo srityje žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius minėjo ir precizinį ūkininkavimą, ir robotizavimą, inovacijas bei tai, kad iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių (RRF) lėšų Žemės ūkio ministerija siūlo finansuoti dirvožemio valdymo sistemos sukūrimą.

„Dėl globalizacijos pasaulis tapo mažesnis, skaitmenizacija tapo labai svarbi. Žemės ūkio kaip sektoriaus potencialas yra milžiniškas - taip susiklostė, kad iki tol jis buvo mažiausiai skaitmenizuotas“, - apie perspektyvas kalbėjo P. Lukševičius.

Iššūkis – išvengti ūkių atotrūkio

Vis dėlto kur galimybės – ten ir iššūkiai. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Raimundas Juknevičius priminė, kad ES strategijose skaitmeninimas užima didžiulę vietą, tačiau tuo pat metu jis turi derėti su žaliuoju kursu ir žiedine ekonomika.

„Permainų metas tuos, kurie joms mažiau pasiruošę, manau, gąsdina. Natūralu, kad kartais gal jaučiamas ir pasipriešinimas, bandymas stabdyti. Raginčiau kolegas ūkininkus dalyvauti šiuose procesuose ir laiku pasiruošti permainoms“, - kalbėjo R. Juknevičius.

Anot jo, dėl specifikos žemės ūkyje tokios investicijos kaip robotizacija taip greit neatsiperka kaip, pavyzdžiui, pramonėje. „Žemės ūkyje daug technikos, kuri negali teikti duomenų, nes ji nėra pritaikyta skaitmeninimui. Reiškia, reikia įsigyti daug naujos technikos, kad būtų galima turėti ir išmanųjį kombainą, ir trąšų barstytuvą,  ir purkštuvą... Dėl to darosi neramu“, - kalbėjo R. Juknevičius teigdamas, kad ten, kur nauda diegiant technologijas yra didesnė, akivaizdžiai didesnis ir suinteresuotų pusių lobizmas.

Pasak ūkininkų atstovo, pagal laukiančius iššūkius ir reikiamas permainas, net ir žvelgiant į visus galimus fondus, „neatrodo, kad tų pinigų būtų pakankamai“. Dar vienas iššūkis – didelė ūkių dydžių įvairovė. „Įsisavinti tas lėšas ir efektyviai panaudoti – labai didžiulis iššūkis“, - sakė LŪS vicepirmininkas.

Jo teigimu, politikų bandoma formuoti kryptis, kad smulkiems ūkiams mažinti žaliojo kurso reikalavimus, tuo pačiu reikš ir žemesnę kartelę technologijų įgyvendinime, o tai formuos dar didesnę atskirtį ir „tie ūkiai taps mažiau konkurencingi lyginant su kitais“.

Tad, pasak R. Juknevičiaus, labai svarbu ieškoti būdų, kaip užtikrinti pinigų sklaidą proporcingai ūkio dydžiui. Nuogąstavimai dėl to, kad skaitmenizacija tik padidins atotrūkį tarp ūkių, buvo išsakyti ir diskusijos klausytojų klausimuose.

Skaitmenizacija – tvariai gamybai

Seimo narys Kazys Starkevičius pabrėžė, kad Žemės ūkio ministerija turėtų būti aktyvesne, siekdama išnaudoti galimas lėšas, nepamirštant įtraukti ir aplinkosaugos fondų.

„Vyriausybė yra įsirašiusi savo programoje, bet jei nebus pinigų - bus tik fantazijos. Dabartiniu metu galime labai gerai įsilieti į žaliąjį kursą“, - kalbėjo K. Starkevičius, primindamas būtinybę kuo greičiau rasti lėšų išmaniajai melioracijai ir išmaniosioms tręšimo programoms.

Seimo narys ragino turėti daugiau optimizmo ir pasitikėti žmonėmis, kurie, jei dar nesinaudoja technologijomis, tai neilgai trukus išmoks ir pripras. Juolab, kad jau dabar daug kas skaitmenizuota, tuo naudojamasi ir net nesusimąstoma, kad čia – skaitmenizavimas ir technologijos.

Diskusijos dalyviai svarstė, kad jaukintis naujas technologijas galėtų padėti ir parodomieji ūkiai, skaitmenizuotis galėtų padėti ir kooperatyvai, proceso vedliais galėtų tapti ir ūkininkų organizacijos. Tačiau visam tam reikia aiškaus finansinio pamato.

Pasak žemės ūkio viceministro, nors šiuo metu vyksta pirminės konsultacijos dėl lėšų paskirstymo, vis dėlto „Žemės ūkio ministerija turi maksimaliai aiškiai ir greitai įvardinti paramos sumas investicijoms, o gamyklos ir gamintojai turi kuo greičiau tai pateikti į rinką“. 

„Bet kokia skaitmenizacija pirmiausia turi tarnauti tvariai gamybai ir užtikrinti ekologinius dalykus“, - taškus dėliojo P. Lukševičius, tikindamas, kad su dirvožemio tyrimais ketinama startuoti kuo greičiau

Tokia nuotolinė diskusija – pirmoji iš ciklo, dar ketinama kalbėti apie iššūkius maisto sektoriuje, pavasarį žadama sugrįžti ir prie žemės ūkio žaliojo kurso.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip motyvuojate savo ūkio darbuotojus?
Orai