Neliko savarankiško Agrarinės ekonomikos instituto
2021-01-18
dr. Rasa Melnikienė

Vilnius. Nuo šių metų pradžios nebeliko daugiau kaip 60 metų veikusio savarankiško Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, anksčiau dar vadinto Žemės ūkio ekonomikos mokslinių tyrimų institutu.

Instituto steigėja buvo Žemės ūkio ministerija. Vykstant Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasiūlytai reorganizacijai, kuriai pritarė Vyriausybė, trys valstybiniai mokslinių tyrimų institutai – Lietuvos socialinių tyrimų centras (LSTC), Lietuvos teisės institutas (LTI) ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) – sujungti į Lietuvos socialinių mokslų centrą.

Pasak šios pertvarkos iniciatorių, tai padės sutelkti socialinių mokslų srities mokslinį potencialą, pagerinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos kokybę, sustiprinti socialinių tyrimų tarptautiškumą, veiklos rezultatus glaudžiau susieti su parama viešajai politikai formuoti ir viešojo valstybės sektoriaus inovatyvumui stiprinti.

Dotnuva  21 02 01 + Biomase 21 01 18

Esą sujungus institutus sumažės administracijos darbuotojų skaičius, o sutaupytos lėšos bus skiriamos mokslinei veiklai. 2019 m. šių institutų asignavimai iš valstybės biudžeto sudarė: LSTC – 722 tūkst. Eur, LAEI – 342 tūkst., LTI – 326 tūkst. eurų.

Kas keičiasi, tapus Socialinių mokslų centro padaliniu

Lietuvos socialinių mokslų centro padaliniu tapęs Agrarinės ekonomikos institutas pertvarkytas į Ekonomikos ir kaimo vystymo institutą. Šios įstaigos vadovė dr. Rasa Melnikienė portalui manoukis.lt sakė, kad pirmiausia pasikeitė juridinis statusas, neliko atskiros įstaigos.

„Kadangi trys institucijos sujungtos į vieną, dabar vyksta reorganizacijos darbai, nes lygiagrečiai vyksta dalies funkcijų perdavimas Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui, kuris centralizuotai atlieka dalies valstybės įstaigų ir institucijų buhalterinę apskaitą bei personalo administravimą.

„Pertvarka nėra pagrindas atleisti mokslo darbuotojų, tyrėjų. Stengiamės, kad kuo mažiau žmonių būtų atleista. Kita vertus, vykstant reorganizacijai dalis žmonių gali, turi teisę nesutikti dirbti naujoje įstaigoje, naujose pareigose“, – sakė R. Melnikienė.

Pasikeitė instituto steigėja – vietoje Žemės ūkio ministerijos ja tapo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Ar keisis mokslinių tyrimų kryptys

Ar tapus Socialinių mokslų centro padaliniu, Ekonomikos ir kaimo vystymo institutui teks keisti mokslinių tyrimų kryptis, nuo ko tai priklausys?

„Mes vykdome tuos pačius tyrimus, kol bus patvirtinti nauji. O darbų, krypčių peržiūra prasidės šių metų gale, bus derinama su Švietimo mokslo ir sporto ministerija. Gali būti, kad bus kaita, dabar dar negaliu pasakyti, kaip tie tyrimai keisis. Kol kas dirbame pagal anksčiau patvirtintas programas. Mūsų tematika susijusi su tvariu žemės ūkio vystymusi, kaimo plėtros tyrimais, – sakė R. Melnikienė.

Pasak R. Melnikienės, atliktas tyrimas apie paslaugų sektoriaus žemės ūkyje plėtrą. Mokslininkai aprašė, kaip žemės ūkyje diegiamas naujas verslo modelis – gamyba be pertraukos. Tai gali padėti kurti didesnę pridėtinę vertę žemės ūkyje, inovatyvūs ūkininkai jau pradėjo taikyti savo ūkiuose. Toks modelis jau yra taikomas pramonės sektoriuje.

„Prieš pusmetį esame pradėję tyrimus, kokie yra maisto praradimai Lietuvos žemės ir maisto ūkyje, skaičiuojame, kokio masto tie praradimai, kokia vertė. Bus nustatytos maisto praradimų ir / ar švaistymo apimtys pirminėje žemės ūkio gamyboje, maisto pramonėje, mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje bei viešajame maitinime, namų ūkiuose. Pavyzdžiui,žemės ūkyje praradimų galėjo būti dėl klimatinių sąlygų, kai derlius užaugo, o jo dėl gamtos stichijų nebuvo galima nuimti. Arba, pvz., dėl kokių nors įrangos gedimų sandėlyje sugedo vaisiai ir teko juos išmesti. Praradimai gali būti ne tik žemės ūkyje, daug maisto netenkama ir dėlto, kad vartotojai daug produktų išmeta.

Tyrimų yra daug. Dabar pagal Lietuvos mokslo politikos strategiją pagrindinis mūsų mokslinių tyrimų aspektas – daugiau orientuotis į tarptautiškumą, į straipsnių rašymą kartu su kitų šalių autoriais, į straipsnių rašymą anglų kalba ir užsienio žurnaluose. Todėl labai apgailestauju, kad daugelis mūsų publikacijų yra anglų kalba. Dalis jų yra neaktualios Lietuvai, nes rašoma ir apie kitas šalis.

Pavyzdžiui, neseniai pasirašėme sutartį su prestižine leidykla, planuojame išleisti monografiją, kuri kalba apie socialinių tinklų įtaką žemės ūkio politikos formavimui. Šita knyga, savaime suprantama, bus anglų kalba, lietuvių kalbai neskiriamas  prioritetas“,– apgailestavo Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovė R. Melnikienė.

Ar pagerės finansavimas?

„Mūsų instituto finansavimas yra labai menkas, visas Socialinių mokslų centras nepakankamai finansuojamas. Vyriausybės kanceliarija, svarstydama sujungimo klausimą, pripažino, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skiriamas finansavimas šioms institucijoms yra netvarus, neatitinka to vidutinio finansavimo lygio, kuris skiriamas kitoms institucijoms.

Nekalbu apie tai, kad apskritai Lietuvos mokslui, palyginti su kitomis šalimis, skiriama mažai lėšų. O mes nuo to menko vidutinio finansavimo dar mažiau gauname. Todėl šį klausimą kelsime Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje“, – kalbėjo R. Melnikienė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas jus paskatintų ūkyje auginti daugiau gyvulių ir / ar paukščių?
Orai