Agritechnica 21 11 15 Rovaltra-mobili-virsuje
BŽŪP
ŠESD emisijos: žemės ūkį išgelbės miškai?

Vilnius. Klimatui neutralaus žemės ūkio ir miškininkystės planuojama siekti dviem kryptimis: viena vertus, didinant šio sektoriaus anglies absorbcijas, kita vertus, mažinant žemės ūkio emisijas.

Pirmadienį Seimo Kaimo reikalų komitete surengta diskusija dėl pasirengimo priemonių įgyvendinti 55 proc. tikslą („Fit for 55“). Joje buvo pakviesti dalyvauti EK atstovybės Lietuvoje, Žemės ūkio, Aplinkos, Finansų, Energetikos ministerijų, Lietuvos žemės ūkio tarybos, Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio mokslo tarybos prie ŽŪM atstovai.

Kaip teigė KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis, ši diskusija išsirutuliojo iš praėjusio posėdžio, kai kilo daug neaiškumų kalbantis apie Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginį planą, kuris dar šiemet turi būti atiduotas Europos Komisijai.

Dimedium 21 11 03+ Bioversija 21 12 30

Be to, trečiadienį uždarame KRK posėdyje bus svarstomi klausimai dėl EP ir ET reglamentų, kuriais siekiama iki 2035 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą žemės naudojimo, miškininkystės ir žemės ūkio sektoriuje, taip pat valstybėms narėms nustatomi įsipareigojimai 2021-2030 metų laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį.

Patenka į vieną sektorių

Kaip teigė AM Klimato politikos grupės vadovė Vilija Augutavičienė, Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektorius (ang. LULUCF) apima visą Lietuvos teritoriją ir visas žemės ūko naudmenas bei prisideda prie klimato kaitos švelninimo tikslų įgyvendinimo absorbuodamas ŠESD gyvoje biomasėje, medienoje ir pan.

Iki 2030 metų LULUCF sektoriaus absorbuota ŠESD kiekio dalis galės būti panaudota kitų, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančių sektorių ŠESD kiekio daliai padengti 2021-2030 metais. O nuo 2050 metų visas ŠESD kiekis, kurio neįmanoma išvengti dėl specifinių veiklos sąlygų, turės būti padengtas ŠESD absorbcija LULUCF sektoriuje.

2019 m. duomenimis, Lietuvoje LULUCF sektorius absorbavo 5,4 mln. tonų CO2 ekvivalento (tCO2e). Pasak V. Augutavičienės, didžiąją dalį anglies dioksidą sulaiko miško žemė, kai tuo tarpu dirbama žemės šias dujas išskiria. Tačiau bendras minėto sektoriaus balansas neigiamas, t.y. daugiau ŠESD sugeriama negu išskiriama.

Pasak V. Augutavičienės, iki 2025 m. esminių pakeitimų LULUCF reglamente EK nenumato. O nuo 2026 iki 2030 m. siūloma nustatyti bendrą ES tikslą, kad LULUCF sektorius absorbuotų 310 mln. tCO2e. Nuo 2031 m. EK siūlo išplėsti minėto sektoriaus apimtis ir į LULUCF prijungti visą žemės ūkį, t.y. jo ne CO2 dalis. Šis bendras žemės ūkio ir miškininkystės sektorius pagal EK siūlymą iki 2035 m. turi pasiekti klimato neutralumą ES lygmenyje.     

Pasak V. Augutavičienės, reglamentas peržiūrimas siekiant didinti minėto sektoriaus absorbcijas ir integruoti žemės ūkio sektorių ir miškininkystę į klimato kaitos valdymo politiką. Bendras tikslas padalytas visoms valstybėms narėms. Lietuvai, atsižvelgiant į žemės plotą, 2030 m. keliamas tikslas LULUCF sektoriuje, - 4,6 mln. tCO2e.

Naujovė - anglies ūkininkavimas

Žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė, pratęsdama AM atstovės pristatymą, teigė, kad ambicingesni LULUCF tikslai, tikėtina, atneš įvairių naudų bioekonomikai, skatins kurti naujus verslo modelius, pavyzdžiui, vadinamąjį anglies ūkininkavimą (angl. carbon farming), kuris galėtų generuoti žemių savininkams papildomų pajamų. Anglies ūkininkavimas – tai klimatui draugiškesnės dirvožemio ir miškų naudojimo praktikos, kai už papildomai absorbuotas anglies tonas būtų skiriamas tam tikras atlyginimas (finansavimą sudarytų privačios verslo ir viešosios ES lėšos).

Pasak K. Simonaitytės šių metų gruodžio 14 d. EK turėtų paskelbti anglies ūkininkavimo iniciatyvą. Tuomet bus daugiau informacijos, kokie elementai ją sudaro. Be to, 2022 m. paskutinį ketvirtį EK pristatys pasiūlymą ir dėl anglies absorbavimo sertifikavimo.

Pasak K. Simonaitytės, klimatui neutralaus žemės ūkio ir miškų sektoriaus planuojama siekti dviem kryptimis. Viena vertus, didinant LULUCF sektoriaus anglies absorbcijas. Kita vertus, mažinant žemės ūkio emisijas. Priemonės, kaip to bus siekiama, numatytos ir vasarą Lietuvos priimtoje Klimato kaitos valdymo darbotvarkėje.

Kokios priemonės dar būtų efektyviausios, siekiant minėtų tikslų, bus diskutuojama ir darbą pradėjusioje Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizavimo darbo grupėje.

V. Pranckietis teiravosi ŽŪM atstovų, kokių padarinių žemės ūkiui turės minėtų ES direktyvų pokyčiai? Tačiau į šį klausimą konkrečių atsakymų nebuvo pateikta.

Tiesa, K. Simonaitytė paminėjo, kad siūloma valstybių narių lygmeniu atlikti poveikio vertinimą dėl žemės ūkio sektoriaus ne CO2 dalies prijungimo prie LULUCF sektoriaus ir ES klimato neutralumo tikslo iki 2035 m. pasiekimo. Kylantys kiti klausimai – kokios minėtų direktyvų tikslų sąsajos su BŽŪP Strateginiu planu 2023-2027 metams, kokie finansavimo šaltiniai sektoriaus transformacijai, ir t.t.?

Žemės ūkio išmetimus gali kompensuoti miškai

ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Saulius Jasius, kalbėdamas apie tai, kas laukia žemės ūkio įgyvendinant ES direktyvas dėl klimato kaitos mažinimo tikslų, teigė, jog „miškai gelbės žemės ūkį“.

 „Iki šiol turėjome tam tikrus limitus, o dabar žemės ūkis galės turėti tam tikrą rezervą (turima galvoje išmetimų, red. past.) ir pasidalyti juo su miškų sektoriumi. Aišku, tam tikrose žemės ūkio srityse turėsime mažinti išmetimus, o kitų agrarinių sričių išmetimus padengti kitų LULUCF sektorių, sugeriančių ŠESD, dalimi“, – sakė S. Jasius.

LSMU Gyvulininkystės instituto direktorės dr. Violetos Juškienės nuomone, klimato kaitos uždaviniai yra ambicingi, tačiau sektorius nelygus sektoriui.

„Turbūt geras sprendimas, kad žemės ūkį reikia vertinti kartu su miškų sektoriumi. Jeigu kalbėtume atskirai tik apie gyvulininkystę, tai ŠESD absorbavimo galimybių šioje srityje beveik nėra, žinoma, emisijų mažinimą reikia daryti ir tam technologinių priemonių yra. Tačiau vertinant plačiau, tai gyvulininkystė labai svarbi šaka tiek ekonomikai, tiek maistui. Nuo 1990 metų įvyko drastiški pokyčiai mūsų gyvulininkystėje, gal ne visada buvo tinkamos ir paramos priemonės, nes dideli praradimai. Gyvulių skaičius drastiškai sumažėjęs“, - sakė V. Juškienė.

Reikėtų peržiūrėti apskaičiavimo metodikas

Pasak K. Simonaitytės, dar viena svarbi žinia žemdirbiams, kad iki 2025 m. ES planuoja sukurti ir pradėti taikyti ŠESD apskaitos sistemą ūkių lygiu.   

Žemės ūkio mokslo tarybos prie ŽŪM atstovas bei LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas pastebėjo, kad siekiant emisijų mažinimo tikslų reikia atidžiau įvertinti ŠESD apskaičiavimo metodikas ir atidžiau pažvelgti į dirvožemį, kuriame sukaupti didžiuliai organinės anglies kiekiai. Net nedidelis pokytis į vieną ar kitą pusę gali ženkliai pakeisti balansą.

D. Brazauskas rekomendavo stiprinti ŠESD stebėseną, peržiūrėti apskaičiavimo metodikas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas irgi teigė, kad vertinant ŠESD emisijų kiekius nėra tvirtos atskaitos sistemos, todėl statistinių duomenų svyravimai prilygsta „juodos katės gaudymui tamsiame kambaryje“.   

„Skirtingos ataskaitos pateikia skirtingus ŠESD emisijų LULUCF sektoriuje duomenis. Absoliučių duomenų fiksavimas yra labai neaiškus ir neturi metodologinio pagrindo. Dabar paskaičiuoti LULUCF duomenys neatitinka realybės. Todėl prieš prisiimdami kažkokius įsipareigojimus ar sutikdami su kažkokiomis reglamentinėmis nuostatomis, pirmiausiai turime susitvarkyti su apskaita. Kol neturime aiškių duomenų, negalima prisiimti įsipareigojimų“, – sakė E. Pranauskas.

MŪ inf.

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kuri ekoschemų priemonė jums būtų priimtiniausia?
Visos apklausos