Briuselis / Strasbūras. Europos Sąjungos pasienio anglies dioksido koregavimo mechanizmo (PADKM arba angl. CBAM) įgyvendinimas nuo 2026 m. kelia intensyvias diskusijas žemės ūkio sektoriuje, žiniasklaidoje ir tarp ES valstybių narių.

Diskusijų centre – įvežamų trąšų „anglies kaina“, kuri gali padidinti ūkių gamybos kaštus ir paveikti maisto grandinės konkurencingumą visame žemyne.

Kas yra CBAM ir kodėl jis svarbus žemės ūkiui?

CBAM – tai priemonė, skirta anglies dioksido „nutekėjimo“ (angl. carbon leakage) prevencijai – situacijai, kai ES gaminiai, kurie yra brangesni dėl ES taikomų griežtų emisijų mažinimo reikalavimų, keičiami pigesniais produktais, importuojamais iš trečiųjų šalių, kur klimato politika nėra griežta.

Todėl nuo š. m. sausio 1 d. į ES įvežamiems produktams (įskaitant trąšas), kuriuos gaminant intensyviai generuojamas anglies dioksidas, taikoma mokamų leidimų sistema, t. y. „anglies sertifikatai“.

Trąšos yra strateginė ūkio žaliava: jos sudaro didelę dalį ūkininkavimo sąnaudų ir yra būtinos produktyviai maisto gamybai. Tačiau ES yra priklausoma nuo trąšų importo — apie 50 proc. trąšų įvežama iš trečiųjų šalių, ypač iš Rusijos, Baltarusijos, Egipto ir Maroko. 

Ūkininkų ir žemės ūkio sektoriaus nerimas

Kaip rašo airių agriland.ie, Europos žemdirbių organizacijos ir ūkininkų kooperatyvai solidarizavosi prieš galimą kainų šuolį ir tiekimo nestabilumą. Bendroje pareiškimo pozicijoje pabrėžiama, kad trąšų kainos gerokai padidėjo nuo 2020 m., o papildomas mokesčio komponentas CBAM gali krizę paversti papildoma našta ūkininkams.

Pareiškime teigiama, jog trąšos sudaro nuo 15 iki 30 proc. ūkių gamybos sąnaudų, o papildomi tarifai gali destabilizuoti tiekimo grandinę ir net kelti riziką žemės ūkio produkcijos prieinamumui bei kainoms.

Airijos žemdirbių organizacija (ICOS) ir kitos ūkininkų bendruomenės dar pernai paragino ES institucijas sustabdyti CBAM taikymą įvežamoms trąšoms, kol nebus aiškiai nustatyti visi kainą lemiantys veiksniai, pavyzdžiui, kokie emisijų skaičiavimai, sertifikatų kainos ir kt., rašė airių farmersjournal.ie.

12 ES šalių ragina atidėti trąšų CBAM

Dvylika ES šalių narių šią savaitę kreipėsi į Briuselį su prašymu laikinai išskirti trąšas iš CBAM taikymo srities arba atidėti mechanizmo taikymą trąšų segmentui, informuoja politico.eu.

Austrija pateikė prašymą surengti diskusijas po to, kai devynios šalys – Bulgarija, Kroatija, Prancūzija, Graikija, Vengrija, Latvija, Liuksemburgas, Portugalija ir Rumunija – anksčiau šį mėnesį parašė Komisijai prašymą sustabdyti susitarimą. Pritarimą tokiam žingsniui per pirmadienio diskusijas ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje išreiškė Kroatija ir Estija.

Austrijos atstovai pabrėžė, kad trąšų kainos smarkiai išaugo ir papildoma našta ūkininkams dar labiau apsunkintų sektoriaus konkurencingumą (Austrijos pareiškimą rasite čia).

Tačiau tokią poziciją šį mėnesį kritikavo trąšų gamintojai ir klimato politikos šalininkai, teigdami, kad išimtis trąšoms gali suardyti mechanizmo integralumą ir ES klimato politikos patikimumą, rašo carbon-pulse.com.

Europos Komisija svarsto galimybę laikinai suspenduoti muitus tam tikroms trąšų rūšims, tokioms kaip amonakas ir šlapalas, kad sumažintų CBAM papildomą naštą žemės ūkio sektoriui, informuoja 2eu.brussels.

Tačiau ne visi ekspertai tiki, kad tokios priemonės reikšmingai sumažins faktines trąšų kainas.

Atspindžiai žiniasklaidoje ir politikų vertinimai

ES žiniasklaida plačiai aptaria, kad CBAM įgyvendinimo laikas yra labai arti, o trąšų sektorius yra vienas iš pirmųjų, kurie pajus pokyčius. Tai skatina debatus ne tik žemės ūkio sektoriuje, bet ir Europos Parlamente, kur diskutuojama apie papildomą ūkininkų interesų apsaugą.

Europos Parlamento komentarai taip pat atkreipia dėmesį į neaiškumus sertifikatų kainodaroje, kuri bus nustatoma retrospektyviai, t. y., kad importuotojai ir ūkininkai iki tol negalės tiksliai numatyti papildomų išlaidų iš anksto, savo pozicijoje yra pažymėjusi Europos trąšų gamintojų asociacija (EFBA).

Balansas tarp klimato tikslų ir žemės ūkio konkurencingumo

Vis plačiau analizuojama, kad nors CBAM tikslas yra skatinti pasaulinę klimato politikos pažangą, mechanizmo poveikis ES žemės ūkio konkurencingumui ir maisto saugumui dar diskutuotinas. Pavyzdžiui, kai kurie analizės dokumentai rodo, kad trąšos yra intensyviausi išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų produktai, todėl jų įtraukimas į CBAM yra sudėtingas iš techninės ir socialinės perspektyvos, nurodoma Prancūzijos žemės ūkio ministerijos Studijų ir prognozavimo centro paskelbtoje analizėje. 

Nors pripažįstama, kad CBAM yra vienas ambicingiausių ES klimato politikos instrumentų, jo įgyvendinimas trąšų srityje atveria rimtų klausimų dėl žemės ūkio sektoriaus tvarumo ir ekonominio stabilumo. 

Lietuvos pozicija

Apie tai, kokia buvo Lietuvos pozicija dėl Austrijos siūlymo, portalas manoūkis.lt pasiteiravo Lietuvos Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM). Ministerija patvirtino, kad Austriją palaikančios valstybės narės ragino EK nedelsiant sustabdyti CBAM trąšoms – tol, kol bus užtikrintas patikimas techninis mechanizmas, aiški kainų politika ir stabilus tiekimas.

Ministerijos atsiųstame atsakyme teigiama, kad gavus Austrijos kolegų pasiūlymą palaikyti jų keliamą klausimą, ŽŪM norėjo išreikšti palaikymą ir informavo apie tai Užsienio reikalų ministeriją.

„Užsienio reikalų ministerija nepritarė tokiems ŽŪM pasiūlymams ir iškėlė šį klausimą Vyriausybės Europos Sąjungos Komisijos (VESK) posėdyje, pasitelkdama ir kitų suinteresuotų Lietuvos ministerijų (Aplinkos, Ekonomikos ir Inovacijų, Energetikos Finansų ministerijos) nuomones. Po pasitarimo URM ir kitos ministerijos nepritarė ŽŪM siūlymui palaikyti Austrijos delegacijos keliamą klausimą.

Pabrėžiame, kad sausio 7 d. Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujantis Kipras buvo surengęs neeilinį, specialių ES žemės ūkio ministrų susitikimą, dalyvaujant ir trims Europos Komisijos komisarams. Susitikimo tikslas buvo apsvarstyti žemės ūkio ir apsirūpinimo maistu ateitį Europoje bei pagrindinius lūkesčius dėl ES veiksmų 2026 m., atsižvelgiant į 2025 m. gruodžio 18 d. protestų metu išreikštus žemdirbių nuogąstavimus.

Šiame susitikime Lietuvos žemės ūkio ministras Andrius Palionis savo pasisakyme minėjo, jog „svarbu įvertinti ir gamybos sąnaudų rizikas, pvz., CBAM įsigaliojimo poveikį trąšų kainoms, nes ES išlieka priklausoma nuo importo. Tikėtina, kad trąšos pabrangs nuo 50 iki 80 Eur/t. Vertinant grūdų supirkimo kainas, tai niekaip nepadengs patirtų sąnaudų“, – teigiama Ministerijos portalui manoūkis.lt atsiųstame atsakyme.