Vilnius / Liuksemburgas. Įvertinę Europos Komisijos pasiūlymą dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pasiūlymo, Europos Audito rūmai įspėja apie kelis rizikos veiksnius.

Įvertinę būsimos BŽŪP struktūrą ir įgyvendinimą, auditoriai paskelbė savo nuomonę. Jie teigia, kad naujoje BŽŪP galimi keli veiksniai, kylantys dėl netikrumo ir aiškumo stygiaus. Be to, jie pabrėžia, kad ES finansavimas turi išlikti atsekamas.

Auditoriai nustatė, kad dėl sudėtingos planavimo ir priėmimo tvarkos, taip pat dėl sudėtingesnės BŽŪP teisinės struktūros kyla rizika, kad atsiras netikrumas, todėl sumažės nuspėjamumas paramos gavėjams ir bus vėluojama panaudoti lėšas, o tai galiausiai gali pakenkti supaprastinimo tikslui.

Atsižvelgdami į 2025 m. lapkričio mėn. tarpinstitucinį susitarimą, kuriuo susitarta tam tikras Europos fondo nuostatas perkelti į BŽŪP reglamentą, auditoriai mano, kad ES teisės aktų leidėjai galėtų detaliau nustatyti atitinkamas nuostatas, kad politika būtų išsamesnė.

Anot Audito Rūmų, gali kilti tam tikrų neaiškumų, nes bendra BŽŪP finansavimo suma bus žinoma tik po to, kai bus priimti pagal vieną bendrą fondą rengiami nacionaliniai planai. Dėl to lėšų gavėjams gali būti sudėtinga planuoti, kokio finansavimo jie gali tikėtis. Taip pat gali būti sudėtinga palyginti BŽŪP išlaidas pagal dabartinę daugiametę finansinę programą su galimais kito finansinio laikotarpio asignavimais.

„Dar daugiau netikrumo kyla dėl to, kad neaišku, kurios BŽŪP intervencinės priemonės turėtų būti grindžiamos išdirbiais, o kurios – tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis, o tai gali lemti nenuoseklumą tarp ES šalių“, – teigia auditoriai.

Jie pabrėžia, kad atskaitomybė ir atsekamumas turėtų būti užtikrinti tais atvejais, kai intervencinės priemonės grindžiamos tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis. Anot jų, visų pirma svarbu užtikrinti atsekamumą nuo sąskaitų iki galutinių paramos gavėjų.

„Atsižvelgiant į siūlomų pakeitimų mastą ir ES šalims suteiktą lankstumą rengiant savo nacionalinius planus, sunku realiai įvertinti, kokį poveikį Komisijos pasiūlymai gali turėti nacionaliniams išlaidų asignavimams“, – reziumuojama Audito Rūmų pranešime.

Vis dėlto auditoriai mano, kad didesnis ES šalims suteiktas lankstumas neturėtų pakenkti bendriems BŽŪP tikslams, pavyzdžiui, susijusiems su teisingomis ūkininkų pajamomis, aplinkos apsauga, klimato politikos veiksmais ir apsirūpinimo maistu saugumu. Teigiama, kad siekdama sumažinti šią riziką, EK turės veiksmingai atlikti sustiprintą vadovavimo vaidmenį.

***

2025 m. Komisija iš viso pasiūlė 2 trilijonus eurų 2028–2034 m. ES biudžetui, arba daugiametei finansinei programai (DFP). Europos fondas, kurio biudžetas – apie 865 mlrd. Eur būtų vienintelė didžiausia kitos DFP dalis.

BŽŪP, kuri šiuo metu yra didžiausia ES žemės ūkio išlaidų programa, būtų finansuojama naujo vieno fondo lėšomis, remiantis nacionaliniais planais.

Tai pirmas kartas nuo BŽŪP sukūrimo 1962 m., kai nebus įsteigtas specialus žemės ūkiui skirtas fondas.

Komisijos pasiūlymas taip pat žymi didelį struktūrinį pokytį, nes juo panaikinama tradicinė pagal du BŽŪP ramsčius teikiama parama.