Vilnius. Europos Komisija pritarė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) keitimams. Jie turėtų sustiprinti ūkių atsparumą, padidinti sektoriaus konkurencingumą ir sumažinti administracinę naštą.

Tvarios drėkinimo sistemos

EK pritarė siūlymui remti investicijas į tvarias ūkių drėkinimo sistemas, naudojančias paviršinį ir požeminį vandenį (iki šiol buvo remiamos tik lietaus vandenį naudojančios sistemos). Jos bus finansuojamos pagal priemones  „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ ir „Labai smulkių ūkių plėtra“.

Projektams taikomi papildomi reikalavimai įrengti vandens sunaudojimo matavimo sistemas, atlikti poveikio aplinkai vertinimą arba  kitais būdais užtikrinti, kad investicijos nepadarys neigiamo poveikio vandens telkinių būklei.

Investicijos į bioekonomikos verslus

Didelėms žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėms paramos intensyvumas didinamas nuo esamų 20 proc. iki 30 proc. Tai leis efektyviau modernizuoti technologijas, plėsti gamybą ir stiprinti vietinės gamybos  grandines, reaguojant į brangstančias investicijas ir mažėjantį įmonių likvidumą.

Parama apsaugai nuo plėšrūnų

Paramos intensyvumas priemonėje „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ didinamas iki 90 proc. (vietoje ankstesnių  65 proc.).  Tai leis ūkiams efektyviau saugoti gyvulius  nuo vilkų daromos žalos.

Trumposios tiekimo grandinės  ir kooperatyvai

Bus remiami trumpųjų maisto tiekimo grandinių projektai, kuriuos įgyvendina žemės ūkio kooperatyvai. Siekiant mažinti administracinę naštą nebereikės jungtinės veiklos sutarties, kai paraišką teiks žemės ūkio kooperatyvas, nes projekto partneriais bus laikomi kooperatyvo nariai.

EK patvirtino, kad trumposios grandinės galės tiekti ne tik ūkininkų užaugintus žemės ūkio produktus, bet ir  gaminius – duoną, uogienes, sultinius, koldūnus. Tokioms investicijoms bus taikomi nereikšmingai  (de minimis) pagalbai  apribojimai. EK pritarė  paramos intensyvumo didinimui, kai trumpųjų tiekimo grandinių projektą įgyvendina jaunieji (80 proc.) ir smulkieji ūkininkai  (85 proc.).  

Didinamos išmokos

Nuo 2026 m. didinamos išmokas už pievas „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje ir už laukinių paukščių apsaugą už „Natura 2000“ teritorijos ribų:

• už „Natura 2000“ daugiametes pievas: nuo 76 iki 92 Eur/ha;  
• už „Natura 2000“ pievas iki 5 metų: nuo 61 iki 88 Eur/ha;
•  už laukinių paukščių apsaugą už „Natura 2000“ teritorijos ribų: nuo 74 iki 102 Eur/ha.  

Tokiu būdu siekiama paskatinti ūkininkus išlaikyti ir tinkamai prižiūrėti pievas minėtose teritorijose.

Didinamos išmokas už nykstančių vietinių veislių gyvulių ir paukščių laikymą, siekiant skatinti ūkininkus laikyti ir veisti nykstančių vietinių senųjų veislių gyvulius, naminius paukščius ir bites, kurioms gresia išnykimas:

• už žemaitukus ir stambiuosius žemaitukus –  nuo 302 iki 341 Eur (+12,9 proc.);
• už Lietuvos sunkiuosius arklius – nuo 231 iki 311 Eur (+34,6 proc.);
• už Lietuvos šėmuosius galvijus – nuo 309 iki 692 Eur (+83,2 proc.); 
• už baltnugarius galvijus – didėja nuo 378 iki 732 Eur (+136,6 %) 
• už juodmargius galvijus – nuo 291 iki 395 Eur (+35,7 proc.); 
• už žaluosius galvijus – nuo 410 iki 599 Eur (+46,1 proc.); 
• už baltąsias kiaules – nuo 1269 iki 1700 Eur (+33,9 proc.); 
• už vietines kiaules – nuo 2088 iki 2769 Eur (+32,6 proc.); 
• už šiurkščiavilnes avis – nuo 1390 iki 1496 Eur (+7,6 proc.);
• už juodgalves avis – nuo 974 iki 1020 Eur (+4,7 proc.); 
• už vištines žąsis – nuo 2306 iki 2394 Eur (+3,8 proc.);
• už Lietuvos tamsiąsias bites – nuo 177 iki 269 Eur šeimai (+51,9 proc.) 

Supaprastintas  išlaidų apmokėjimas

Siekiant mažinti administracinę naštą pareiškėjams vykdant pirkimus, priemonėje „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“ bus taikomi   fiksuotieji  vieneto įkainiai:  

• pievų ir šlapynių, patenkančių į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatytų EB svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotų sluoksnį, atkūrimas, sutvarkymas – 3 124,31 Eur/ha (be PVM); 
• naujos ganyklų tvoros – 61,26 Eur/m (be PVM);
• elektrinis piemuo – 2,82 Eur/m (be PVM);

Priemonėje „Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija“ bitininkystės inventoriui (medsukiams, aviliams, oksalo rūgšties garintuvui, bityno stebėjimo įrangai, atakiavimo stalams, vaško lydytuvui ir kt.) bus taikomi fiksuotieji  vieneto įkainiai.  

Mažinama našta miškų priemonėse

Tikslinamos priemonės ,,Miško veisimas ir atkūrimas“ ir ,,Miško priežiūra ir apsauga“, nenurodant Strateginiame plane konkrečios pažeistų medžių procentinės dalies. Šie  reikalavimai  bus sukonkretinti  įgyvendinimo taisyklėse.

Lėšų perskirstymas tarp intervencinių priemonių

Intervencinės priemonės „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ biudžetas didinamas  daugiau nei 3,9 mln. Eur, perskirstant lėšas iš intervencinės priemonės „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“  nepanaudotų lėšų.

Veiklos ariamojoje žemėje

Veikloms „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“ kasmet nuo 2025 m. mažinami siektinų plotų rodikliai (2024 m. reikalavimas dalį ariamosios žemės skirti negamybiniams plotams ir objektams buvo palengvintas, o nuo 2025 m. – visai panaikintas; 2024 m. ir 2025 m. deklaruoti plotai buvo gerokai mažesni, palyginti su SP suplanuotais plotais) ir atitinkamai bus mažinamos finansinės lėšos.

Susidaręs likutis (18,4 mln. Eur) bus perkeltas į  veiklą „Augalų kaita“, nes 2024–2025 m. deklaruoti plotai pagal šią veiklą 135–143 proc. viršijo suplanuotus.

Pievų persėjimas

Ekologinių sistemų „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“ reikalavimuose nustatyta, kad pirmaisiais įsipareigojimų metais užsėjus / įsėjus žolinius augalus ar jų mišinius („Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ – arba leidus augalijai įsikurti natūraliai), antraisiais−penktaisiais metais pievas arti ir persėti draudžiama.

Tačiau įkurtos pievos ne visuomet sudygsta bei auga vienodu intensyvumu  dėl gamtinių ir klimatinių sąlygų. Siekiant plėsti ir išlaikyti didelės gamtinės vertės pievas, nuo šiol dalyvaujant minėtose ekologinėse sistemose bus galima nesudygusius, išnykusius ar išretėjusius įkurtų pievų plotus persėti.

Neleista švelninti  augalų kaitos reikalavimų  kukurūzams

EK nepritarė siūlymui sušvelninti GAAB 7 „Sėjomaina ariamojoje žemėje“ reikalavimus kukurūzų augintojams, nes siūloma išimtis neatitinka ES teisės aktuose nustatytų kriterijų. Anot Komisijos, vėlyvas derliaus nuėmimas nėra pakankamas argumentas keisti GAAB 7 standartą.

Siūloma Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) gairių taikymo praktika netinkama pakeisti pasėlių kaitos reikalavimo, nes šios priemonės atlieka skirtingas funkcijas: pasėlių kaitos tikslas – dirvožemio potencialo išsaugojimas, o IKOK – augalų apsauga. Lietuva, įvertinusi EK pastabas, laikinai atsisako siūlymo ir atliks detalesnę analizę.

Reikalavimai konsultavimo paslaugų gavėjams

Intervencinėje priemonėje ,,Konsultavimo paslaugos“ nustatyti nauji atrankos kriterijai konsultavimo paslaugų gavėjams, atsižvelgiant į vykdomą veiklą ir (ar) ūkio ekonominį dydį, todėl šiomis naujomis nuostatomis  taip pat papildomas ir Strateginis planas.