Briuselis. Kaip rodo naujausi ES strategijų „Nuo lauko iki stalo“ ir Bioįvairovė poveikio tyrimai, Europos žemės ūkio derlius ir jo kokybė reikšmingai kristų.

Vartotojui tai reikštų aukštesnes maisto produktų kainas ir prastesnę jo kokybę, mat dėl maisto trūkumo produktus tektų importuoti iš trečiųjų šalių, kuriuose aplinkosauginiai ir maisto saugos reikalavimai nėra tokie griežti. Maža to, pasaulinių klimato kaitos tikslų taip pat nebūtų pasiekta.

Beveik 30 Europos žemės ūkio ir maisto sektoriaus organizacijų išplatino viešą pranešimą, kuriame teigia, jog palaiko principinį siekį didinti tvarumą maisto tiekimo grandinėje. Tačiau įgyvendinant strateginius tikslus taip, kaip siūloma dabar, nukentės ES vartotojai ir Europos pasididžiavimu tapęs žemės ūkio sektorius.

Anot organizacijų, politinių lozungų laikas jau praėjo ir institucijoms būtina kalbėti apie tai, kokį neigiamą poveikį ES šalių žemės ūkiui gali turėti neįvertintų „Nuo lauko iki stalo“ tikslų įgyvendinimas. 

Derlius mažės, tapsime priklausomi nuo trečiųjų šalių

Įvairios mokslo institucijos per pastaruosius mėnesius paskelbė net keletą skirtingų tyrimų, kuriuose vertintas „Nuo lauko iki stalo“ ir „Biologinės įvairovės“ strategijų poveikis žemės ūkiui ES šalyse. Skirtingi tyrimai patvirtina tą patį faktą, kad aklai siekiant „Nuo lauko iki stalo“ strategijoje numatytų tvarumo tikslų ES žemės ūkio produkcija sumažės, kai kuriose srityse – itin smarkiai.

Apskritai, mokslininkų vertinimu, dėl naujų reikalavimų Europai iš maisto produktų eksportuotojos gresia tapti jų importuotoja, priklausoma nuo trečiųjų šalių. O tai prieštarauja Europos Komisijos per pandemijos krizę iškeltam tikslui didinti regiono nepriklausomybę nuo trečiųjų šalių.

Kelių institucijų atliktų tyrimų duomenys aiškiai rodo neigiamą minėtų strategijų poveikį prekybai, ūkininkų pajamoms ir galiausiai vartotojų kainoms.

Tvarumą padidintų inovacijos ir adekvatūs tikslai

Kaip skelbia pranešimą išplatinusios organizacijos, ES žemės ūkis šiuo metu yra vienas iš labiausiai išteklius ir aplinką tausojančių pasaulyje. Nepaisant to, sektoriaus dalyviai puikiai supranta klimato kaitos iššūkius ir nori prie jų prisidėti.

Organizacijos teigia, kad būtent inovacijos ir tinkamai suformuota ES žemės ūkio politika, tinkamai nustatyti tikslai leistų ūkininkams auginti produkciją dar tvaresniu būdu. O politika ir strateginiai tikslai turėtų būti formuojami remiantis duomenimis ir išsamiomis analizėmis, ir neturėtų žlugdyti ES žemės ūkio.

Todėl organizacijos prašo EK atlikti išsamų bendrą „Nuo lauko iki stalo“ strategijos tikslų poveikio įvertinimą.

„Mes, kaip ir EK, trokštame užbaigti diskusijas dėl būtinybės atlikti bendrą poveikio vertinimą. Norime suprasti, kur gali kilti problemų, kad galėtume aptarti galimus sprendimus, – teigiama organizacijų pranešime. – Jei derlius ir maisto gamyba ES sumažės, ką prognozuoja mokslininkai, tuomet žemės ūkio žaliavų ir ingredientų importas į ES neabejotinai išaugs ir ES, norėdama išmaitinti savo gyventojus, taps priklausoma nuo importo. O tai sukels keletą politinių ir maisto saugos pavojų Europos vartotojams.“   

Pagal LAAA inf.