Žmonėms kaip niekad rūpi gamta: pinigais remia miškų gynėją
2021-01-13

Vilnius. Kad būtų galima geriau ginti miškus nuo kirtimų, visuomenė pirmą kartą per sutelktinį finansavimą pradeda remti savo atstovą gamtosaugininką Andrejų Gaidamavičių.

Aplinkos ministerijos manymu, visuomenės pasipiktinimas dėl plynai kertamų miškų, ypač saugomose teritorijose, pastaraisiais metais kilo ir dėl nepakankamo informavimo, todėl bus įrengiama daugiau informacinių stendų.

Aplinkosaugininkai susirūpinę, kad Seime ilgai nepriimami Prezidento siūlomi Miškų įstatymo pakeitimai, numatantys perpus mažesnius plynų kirtimų plotus, nei dabar. Naujasis aplinkos ministras sako sieksiantis nacionalinio susitarimo dėl miškų. Kita vertus, jo teigimu, turi būti užtikrintos sąlygos medienos verslo sektoriui.

RVAC 21 09 30

Visuomenė – prieš miškų kirtimus

Apklausos rodo, kad du trečdaliai gyventojų didžiausia Lietuvos aplinkosaugos problema laiko miškų kirtimą. Pastarieji keleri metai, galima sakyti, buvo aktyvaus sąjūdžio už Lietuvos miškų išsaugojimą metai. Visuomenė itin piktinosi plynaisiais kirtimais, ypač saugomose teritorijose: vyko protestai dėl Labanoro girios, Punios šilo, Šimonių girios.

Nevyriausybinės visuomeninės organizacijos ragina valdžią mažinti valstybinių miškų kirtimų normą, kuri prieš dvejus metus buvo padidinta. Pasak gamtosaugininkų, ir vadinamasis ūkinis miškas – ne vien mediena, dar didesnė jo rekreacinė, aplinkosauginė vertė. Lietuvos gyventojai parkų, miškų vertę ypač pajuto užsitęsusios COVID-19 pandemijos metu.

Valstybinių miškų kirtimo normos padidintos

Vyriausybė 2018 m. vasarą patvirtino 6 proc. didesnę metinę miškų kirtimo normą penkeriems metams. Esą taip siekta pagaminti daugiau biokuro ir nedidinti šilumos kainos gyventojams.

Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, būtent 2018 m. žaliavinės medienos kaina buvo rekordiškai aukšta – 50,14 Eur/m³. Tačiau 2019 m. kainos krito net 40 proc., tik pernai rudenį vykę medienos pardavimo aukcionai šių metų pirmam pusmečiui parodė, kad rinka stabilizuojasi, kaina, palyginti su žemiausia, padidėjo 20 proc.

Pasak miškų urėdijos Komunikacijos skyriaus, kaip valstybinių miškų valdytoja, urėdija vadovaujasi Vyriausybės nutarimu bei aplinkos ministro įsakymu kasmet tvirtinama pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų norma. Šiems metams numatyta 4 mln. 452 tūkst. kietmetrių norma, jos peržiūrėti neketinama. Pajamos už parduotą žaliavinę medieną sudaro 95 proc. Valstybinių miškų urėdijos pajamų, jos priklauso nuo kirtimų apimčių.

Nauja valdžia kirtimų normos nekeičia, bet vienur kirs mažiau, kitur - daugiau

Naujoji Aplinkos ministerijos vadovybė, pasak viceministro Dano Augučio, siekia, kad išliktų tos pačios miškų kirtimų apimtys, kaip anksčiau numatyta, keisti kirtimų normos neketinama. Esą valstybės miškuose ūkininkaujama tvariai, kertama mažiau nei priauga medienos,– apie 70 proc. prieaugio.

„Esame numatę, kad ūkininkavimas saugomose teritorijose esančiuose miškuose turėtų būti mažesnis. Dėl to tarsimės su gamtosaugininkų, miškininkų, prie miškų gyvenančių žmonių atstovais, specialistais, manau, įvairių socialinių grupių diskusija startuos artimiausiais mėnesiais. Į klausimus, kaip reikėtų ūkininkauti miškuose, esančiuose saugomose teritorijose ir miškuose apskritai, galėtų atsakyti Nacionalinis susitarimas dėl miškų“,– aiškina viceministras.

Būtent, kad sieks Nacionalinio susitarimo dėl miškų, ne kartą kalbėjo naujasis aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Kita vertus, jo teigimu, turi būti užtikrintos sąlygos medienos verslo sektoriui. Todėl sumažinus ar visai atsisakius kirtimų saugomose teritorijose, užsimota intensyviau naudoti ūkinius miškus, kurie sudaro daugiau nei 70 proc. visų miškų.

Kalbama apie susitarimą, bet nepriimamas įstatymas, ribojantis kirtimus

Vienas iš aktyviausių miškų gynėjų Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius piktinasi, kad Seime keleri metai nepriimamos Miškų įstatymo pataisos, numatančios kirtimų ribojimus.

Pernai gegužę Vyriausybė pritarė Prezidento siūlomam projektui nuo 8 iki 4 ha sumažinti didžiausią leistiną atskiro plyno kirtimo plotą IV miškų grupės arba ūkiniuose miškuose. Nevyriausybinės organizacijos taip pat siūlė griežčiau riboti kirtimus saugomose teritorijose.

Įstatymo projektas tris kartus svarstytas Seimo Aplinkos apsaugos komitete, tačiau iš jo toliau nenukeliavo.

„Anuomet komitetas pritarė dabartinės komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės ir konservatoriaus Pauliaus Saudargo pasiūlymams dėl draustinių apsaugos. Kodėl jie netęsia šio darbo, nepriima pataisų? Dabar ministras Simonas Gentvilas kalba apie Nacionalinį susitarimą dėl miškų. Vadinasi, vėl viskas iš naujo, vėl nuo nulio. Nepriimamas reikalingas įstatymas, o kalbama apie susitarimą, tik po to būtų priimamas įstatymas, kažin, ar šiemet jis bus priimtas?,– abejojo A. Gaidamavičius

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė portalui manoūkis.lt teigė, kad svarstant projektą nebuvo prieita prie išvados. Kadangi dabartinio Aplinkos apsaugos komiteto nariai beveik visi nauji, bus siekiama, kad jie geriau susipažintų su šiuo projektu, bus rengiami klausymai, į komitetą kviečiant ekspertus. A. Gedvilienės nuomone, visgi būtų geriau priimti tam tikrus saugiklius, ypač saugomose teritorijose, nei laukti, kol bus pasiektas Nacionalinis susitarimas dėl miškų.

Informacija apie planuojamus kirtimus – stenduose

Aplinkos ministerijos manymu, visuomenės pasipiktinimas dėl plynai kertamų miškų, ypač saugomose teritorijose, pastaraisiais metais kilo ne vien dėl kirtimų masto, bet ir dėl nežinojimo, nepakankamo informavimo.

Todėl prie planuojamų kirtaviečių, pirmiausia saugomų teritorijų miškuose, įrengiami informaciniai stendai, numatomos kitos viešinimo priemonės. Valstybinių miškų urėdijos tinklalapyje galima susipažinti su parengtais miškotvarkos projektais.

„Dažnai visuomenei kyla klausimų, ar teisėtai kertama, kokie kirtimai vykdomi? Ypač tokio dėmesio sulaukia priemiesčių miškai, kurie dažniausiai kertami, atliekant priežiūros darbus. Kitas dalykas, kad žmonės matytų, kur kokie kirtimai planuojami, kiek jų planuojama, – tokia informacija pateikiama internete, šią praktiką reikėtų plėsti, kad žmonės matytų, kas jiems rūpi“,– dėstė aplinkos viceministras D. Augutis.

Gamtosaugininkas A. Gaidamavičius sako, kad tokių stendų tikrai reikėtų. Daug daugiau jo pastabų – dėl sunkiai prieinamos informacijos internete apie planuojamą miškotvarką ir kirtimus.

Stendų idėja gera, žmonės dabar dažnai lanko miškus, pamatę stende telefono numerį, gali paskambinti miškininkams, pasitikslinti. Bet ar tik informavimui apie planuojamus kirtimus tie stendai, ar bus galima pateikti ir pasiūlymus?

Iš kur visuomenei, sužinoti, kad bus svarstomas koks miškotvarkos projektas, kur bus kertama? Informacija pateikiama Valstybinių miškų urėdijos tinklalapyje ir dar kokiame mažo tiražo laikraštyje. Jei iš tikrųjų norite visuomenės dalyvavimo, kvieskite visuomeninių organizacijų, kurios yra aktyvios toje srityje, atstovus.

Pasirodo, mūsų Labanoro klubas, kuriam aš vadovauju, per ketverius metus lyg nieko ir nenuveikė, mes nelabai žinomi, miškininkai mūsų neinformavo. Visai atsitiktinai sužinojome, kad už kelių dienų bus Švenčionėlių padalinio projekto, kuris apima dalį Labanoro girios, svarstymas.

Kai pradėjome nagrinėti, pamatėme, kad viešai nėra prieinami duomenys apie suplanuotus kirtimus. Yra daug teksto, bet žemėlapio, kur kirtimai suplanuoti, nėra. Kai pradėjome kelti šį klausimą, tik išvakarėse atsiuntė mums žemėlapį.

Pasirodo, po svarstymo su visuomene žemėlapis internete turėtų nebeatsidaryti, nes svarstymas baigtas. Tai lyg valstybės paslaptis. Pasidomėjome ne tik šiuo, bet ir kitu miškotvarkos projektuIgnalinos padalinio teritorijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke, ten irgi pateikėme pasiūlymų. Žiūrėsime, ar atsižvelgs“, – apie sudėtingus kelius aiškinantis planuojamus kirtimus pasakojo A. Gaidamavičius.

Pirmą kartą per sutelktinį finansavimą remia gamtosaugininką

Iki šiol A. Gaidamavičiui labiausiai rūpėjo apginti Labanoro miškus. Prieš kelias savaites pradėjęs visuomenės atstovo veiklą, jis sutelktinio finansavimo būdu jau turi 160 rėmėjų, matyt, kad jų daugės.

Taigi, žmonės skiria pinigų gamtosaugininkui, kad šis atstovautų visuomenės interesams. Pasak A. Gaidamavičiaus, gavus pinigų bus galima samdyti teisininkus, jei pats neaprėps, ir ekspertus, bylinėtis teismuose, galų gale, turėti už ką nuvažiuoti į planuojamas ar esamas miškų kirtavietes.

Tai pirmas kartas Lietuvoje, kai visuomenė per sutelktinio finansavimo platformą moka gamtosaugos aktyvistui.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip motyvuojate savo ūkio darbuotojus?
Orai