Vilnius. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) paskelbė švieslentę, kurioje pateikiami duomenys apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir į orą išmetamų teršalų pokyčius Lietuvoje 2005–2023 metais.

Pagal 2023 m. duomenis, daugiausia ŠESD emisijų išsiskiria transporto sektoriuje (34 proc. visų emisijų), antroje vietoje – energetika (29 proc.).

Žemės ūkis yra trečias sektorius iš penkių pagal ŠESD emisijas (21 proc. visų emisijų). Ketvirtoje vietoje – pramonė (11 proc.), penktoje – atliekos (4 proc. visų ŠESD emisijų).

Skelbiama, kad žemės ūkio sektoriuje 2005–2023 m. ŠESD emisijos sumažėjo 4,1 proc., tačiau ilgalaikės tendencijos rodo ryškesnius pokyčius:

• nuo 1990 m. ŠESD sumažėjo 57,4 proc.;
• nuo 2015 m. – 12,6 proc.;
• nuo 2020 m. – 11,1 proc.

Taip pat švieslentės duomenys rodo, kad miškai ir kita žemė sugeria reikšmingą kiekį CO₂ – apie 29 proc. visų CO₂ emisijų.

2023 m. daugiausia žemės ūkyje išskyrė metano (53,8 proc. visų šio sektoriaus ŠESD) ir azoto suboksido (44,5 proc.) dujų. Kaip skelbia AAA, metano emisijų sumažėjimą (13,2 proc.) lėmė mažėjantis gyvulių skaičius.

AAA teigimu, CO₂ emisijos (dėl karbamido naudojimo ir kalkinimo) nuo 2005 iki 2023 m. padidėjo 23,3 proc., o amoniako sumažėjo 5,9 proc.

Kaip skelbia AAA, didžiausias ŠESD emsiijų sumažėjimas fiksuotas atliekų sektoriuje – jis siekė 47, 7 proc. 

Energetikos sektoriuje ŠESD kiekis per 2005–2023 m. laikotarpį sumažėjo 41,7 proc., pramonėje – 41,5 proc. O štai transporto sektoriuje šiuo laikotarpiu ŠESD emisijos padidėjo net 46,5 proc.