Vilnius. 2020-2024 metų Vyriausybės kadencijos metu su miškų politika susijusius sprendimus bandė paveikti beveik 120 juridinių ir fizinių asmenų, tačiau viešos informacijos apie jų tikslus ir motyvus trūksta, rodo „Transparency International“ atliktas tyrimas.

Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos duomenimis, iš įtaką valdžios sprendimams dariusių 119 įmonių ir gyventojų, kuriuos pavyko identifikuoti pagal Seimo narių darbotvarkę ir pasiūlymus Miškų įstatymo projektams, kas trečias atstovavo medienos pramonei, kas ketvirtas – aplinkosaugos interesams.

„Norėjome sudėlioti tarsi tokią dėlionę – ar iš tų duomenų, kurie yra viešai dabar prieinami, mes iš tikrųjų galime suprasti, kas, kodėl, kada bandė daryti įtaką dėl miškų įstatymo ir apskritai miškų politikos“, – pristatydama studijos rezultatus sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė.

Studijos duomenimis, pagal organizacijų tipą daugiausiai įtakos siekė daryti įmonės ir verslo asociacijos (43), nevyriausybinės (23) ir kitos ne pelno siekiančios organizacijos (20).

Anot „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovės Ingridos Kalinauskienės, informacija apie sprendimų priėmimą vis dar išsibarsčiusi, pateikiama nevienodais formatais, be to, retai įvardijami tikslai apsunkina galimybes suprasti, kieno interesai iš tikrųjų nugula į galutinius teisės aktus.

Tyrimas rodo, kad oficialios lobistinės veiklos deklaracijos atspindi tik dalį įtakos miškų politikai – iš 119 juridinių ir fizinių asmenų tik devynių veikla buvo registruota oficialiose lobistinės veiklos deklaracijose. 

Be to, jose ir viešoje politikų darbotvarkėje trūksta informacijos apie konkrečius susitikimų ir lobistinės veiklos tikslus – iš 162 Seimo narių viešai deklaruotų susitikimų, galimai susijusių su miškų politika, tik trimis atvejais nurodytos konkrečios jų priežastys.

„Mes iš lobistų deklaracijų labai mažai pamatėme subjektų, kurie siekia dalyvauti sprendimų priėmime, susijusiame su miškų politika. Tai buvo būtent (parlamentarų – red. past.) darbotvarkės, iš kurių galėjome pamatyti daugiausiai“, – sakė I. Dunčikaitė.

Tyrimo metu kalbinti pašnekovai atskleidė, kad verslo asociacijos, siekdamos daryti įtaką sprendimų priėmimui, dažniau vykdo lobistinę veiklą, teikia pasiūlymus teisės aktų projektams, o nevyriausybinės ir kitos ne pelno siekiančios organizacijos daugiau dėmesio skiria viešosios nuomonės formavimui, žiniasklaidos įtraukimui bei ekspertinių žinių teikimui.

Studija parengta remiantis viešų lobistinės veiklos, Seimo narių ir ministrų, Seimo komitetų darbotvarkių ir pasiūlymų teisės aktams duomenų analize nuo 2020 metų lapkričio iki 2024 metų liepos, taip pat 29 interviu su verslo ir verslo asociacijų, aplinkosaugos organizacijų, priežiūros ir teisėsaugos institucijų atstovais, politikos lyderiais bei ekspertais.