Vilnius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) konstatavo, kad aplinkos ministro įsakymas dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir juostų nustatymo tvarkos neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms, konstituciniams teisėtų lūkesčių bei atsakingo valdymo principams ir Teisėkūros pagrindų įstatymui, praneša Aplinkos ministerija.
Išplėstinė teisėjų kolegija sprendime nurodė, kad Aplinkos ministerija plačiai išdėstė teisinio reguliavimo pagrindimą ir pateikė pagrįstus argumentus dėl konkretaus dydžio pakrantės apsaugos juostų nustatymo prie skirtingo dydžio vandens telkinių remdamasi specialiomis žiniomis ir profesine kompetencija pagrįstais, objektyviais duomenimis.
Teismas sprendime nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, jog Aprašo nuostatos akivaizdžiai pažeistų aukštesnės galios teisės aktų nuostatas ir užkirstų galimybę siekiamų tikslų įgyvendinimui, būtų akivaizdžiai neproporcingos visuotinai svarbiems tikslams ar prieštarautų tautos gerovei, Lietuvos visuomenės ir valstybės interesams, paneigtų Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintas, jų ginamas ir saugomas vertybes.”
Priimant sprendimą taip pat atsižvelgta į tai, kad teismui buvo pateiktas išsamus kompleksinis teisės akto nuostatų teisinis vertinimas ir paaiškinimai, kad pakeistu vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo mechanizmu siekiama ne tik apsaugoti vandens telkinius, kad į juos nepatektų pavojingų medžiagų, bet ir įvairiuose įstatymuose įtvirtintų, visuotinai reikšmingų tikslų – apsaugoti vandens telkinių krantus nuo erozijos, užtikrinti vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumą, išsaugoti migracinių koridorių funkciją, saugoti vandens telkinių pakrančių gamtinį kraštovaizdį ir jo estetines vertybes, sudaryti palankias sąlygas rekreacijai, taip pat užtikrinti visuomenės teisę naudotis vandens telkiniais ir eiti jų pakrantėmis.
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo spręsti kad priimant teisės akto pakeitimą buvo padarytas teisėkūros procedūros pažeidimas.
Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Dėl šio įsakymo teisėtumo į LVAT kreipėsi Seimo narys Antanas Matulas.
Aplinkos ministro įsakymas, dėl kurio kilo ginčas, įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d. Jis reglamentuoja paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir juostų nustatymo tvarką prie vandens telkinių. Pagal įsakymo nuostatas prie vandens telkinių, priklausomai nuo jų dydžio, nustatomos 5 m, 10 m ar 30 m pakrančių apsaugos juostos ir nuo 100 iki 500 m apsaugos zonos, kuriose pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą taikomi ūkinės ir kitokios veiklos apribojimai.
Aplinkos ministerija primena, kad ministro įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, pagal kurį nuo 2023 m. paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos tampa nekilnojamojo turto registro objektais ir erdviniai vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių juostų duomenys turi būti parengti visai šalies teritorijai.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Vėlyvą rudenį galima genėti vaismedžius ir būtina juos paruošti žiemai
2024-11-08 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08 -
Seimas leido įpėdiniui paveldėti medžioklės leidimą
2024-11-07
Skaitomiausios naujienos
-
Kyla grūdų supirkimo kainos
2024-10-18 -
Lenkiškų traktorių gamyklą įsigijo ukrainiečių valdomas verslas
2024-10-28 -
Žemdirbiai galės įsigyti dirbamos valstybinės žemės
2024-10-16
(0)