Vilnius. Nors ne kartą įvairių institucijų grįžtama prie saugotinų medžių temos, sutarimo čia nėra: žemės ūkis ir aplinkos apsauga situaciją mato iš skirtingų kampų.

Dar kartą apie tai diskutuota praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitete, kuriame buvo bandoma susidaryti bendrą situacijos vaizdą prieš planuojamus teisės aktų pakeitimų svarstymus.

Daugelis Kaimo komiteto narių sutiko, kad didžioji kolizija ištinka tada, kai ūkininkas išsinuomoja ar įsigyja apleistą žemę. Tuomet jam sankcijomis grasina Nacionalinė žemės tarnyba už apleistą žemę, o ėmus ją tvarkyti patikrinti ar nepadaryta žala gamtai atvyksta ir aplinkos apsaugos atstovai. Ir jei ten buvo saugotinų medžių - mokama bauda ir gamtai padaryta žala.

„Ką žmogui daryti? Negalima tokioje situacijoje laikyti žmonių. Manau, kad žemės ūkio paskirties žemėje medžiai turėtų būti saugomi galbūt nuo 50 cm (skersmens. - red.), bet ne taip, kaip yra dabar. Supratu, jei valstybinė žemė apaugusi visiškai, tankiai, galbūt galima paversti mišku. Bet jei 1 ha yra 10-15 medžių - tai nei miškas, nei žemė...", - aktyviai įsitraukti į problemos sprendimą Kaimo reikalų komiteto narius ragino Seimo narus Juozas Baublys.

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Vidmantas Bezaras sutiko, kad dialogas šioje vietoje būtinas, tačiau priminė, kad medžiai, želdynai ir Europos Sąjungos direktyvose bei BŽŪP gairėse vertinami kaip vieni svarbiausių kraštovaizdžio elementų.

Šiuo metu medžių skelbimą saugomais ar saugotinais, leidimų išdavimą kirsti nustato atitinkamas Vyriausybės nutarimas. Saugomais medžiais laikomi išskirtiniai arba istoriniai elementai, jų nėra daug, tad ir privačioje žemėje pasitaiko vienas kitas. Jie yra gamtos paminklai arba kraštovaizdžio objektai. Tuo tarpu saugotinais skelbiami tam tikrą parametrą pasiekę medžiai, norint juos kirsti būtinas savivaldos leidimas.

Dabartinis reglamentavimas, priimtas 2008 m., skelbia, kad saugotinais ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, guobos, vinkšnos tampa skersmeniui pasiekus 8 cm. Beržai, eglės, pušys ir t.t. - nuo 20 cm. Anot Seimo narių, nutinka ir taip, kad, nepaisant, jog tas medis auga žemės ūkio paskirties žemėje, savivalda leidimo jam kirsti neišduoda, nes jis yra geros būklės.

Pasak Vidmanto Bezaro, yra parengta pataisa, kuri numato, jog saugotino medžio skersmuo galėtų būti nuo 30 cm, motyvuojant, kad iki tokio diametro užaugę medžiai dar gali būti sodinti to paties žmogaus, o nuo 30 cm - paveldėti arba pasodinti praeitos kartos

Diskutuojant apie leidimų išdavimo tvarką Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas atkreipė dėmesį, kad tokie saugotinais tapę medžiai ne tik kelia nepatogumus ūkininkams, bet ir daro didelę žalą melioracijos sistemoms.

„Ten yra įrenginys, skirtas melioracijai. Šiandien, jei ten auga tam tikro diametro medis, jo pjauti negalima, nors jis trukdo ir gadina melioracijos sistemą. Niekas atsakomybės neprisiima, o ūkininkas negali tvarkyti tokių plotų, jau dabar turime labai didelėmis baudomis nubaustų. Mes kalbame apie tai, kad melioracijai reikia skirti kuo daugiau pinigų, bet kai patys ūkininkai savo lėšomis, nieko neprašydami, gali sutvarkyti melioracijos griovius - jie už tai yra baudžiami", - piktinosi A. Stančikas.

Jo teigimu, niekas neketina kirsti šimtamečių ąžuolų, bet diskutuojama apie savaime išaugusius, savu laiku neprižiūrėtoje žemėje medžius, kurių dabar negalima liesti ir jie truko ūkinei veiklai. Aplinkos ministerijos atstovui bandant aiškinti, kad melioracijos grioviuose galima tvarkytis, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių departamento direktoriaus pavaduotoja Aušra Kalantaitė konstatavo, kad dvi ministerijos bendro sutarimo neranda jau seniai, Aplinkos ministerija nepritaria Žemės ūkio ministerijos siūlymams dėl sureguliuotų upelių šlaitų tvarkymo ir klausimai tebėra atviri.

Posėdyje dalyvavęs Lietuvos miško savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis pasidžiaugė, kad pagaliau ir į Seimą persikėlė klausimai, kuriuos ši asociacija kelia jau ne vienerius metus. Anot jo, neretai konfliktas kyla ir dėl to, kad pagal saugotinų medžių kirtimo tvarką reguliuojantį Vyriausybės nutarimą kiekviena savivaldybė nusistato savo tvarką.

„Galima šiek tiek modifikuoti, tie želdiniai priskiriami automatiškai, vos tik pasiekus tam tikrą parametrą. Antra, net jei leidimą (kirsti, - red.) duoda, reikia sumokėti atkuriamąją vertę. Tai pasiklauskite, kiek tai kainuoja. Arba be leidimo ir sumokėsi baudą už nukirtimą bei žalą gamtai, arba atkuriamąją vertę“, - kalbėjo A. Gaižutis.

Mažinti reglamentavimą ragino Lietuvos miško savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis

Jis taip pat antrino A. Stančikui, kad melioracijos grioviai tapo probleminiais taškais, kai aplinkosaugininkai nusprendė juos traktuoti kaip upelius, o pasiekusius tam tikrą parametrą medžius paskelbti saugotinais.

„Reikia sumažinti tą reglamentavimą, dėl to kreipėmės ne kartą. Dėl kaimo vietovėse ypatingai greitai augančių medžių, kurie yra saugotini, reikėtų susitarti su tos žemės savininku“, - sprendimą siūlė A. Gaižutis. A. Kalantaitė priminė ir kitą problemą - vadinamuosius savaiminius medžius, užaugusius žemės ūkio paskirties žemėje.

„Jei daroma miškų ir žemės ūkio paskirties žemės inventorizacija, randami medžiai, kurie yra maždaug 15 metų ir tam tikro diametro, jie įtraukiami į tam tikrą sluoksnį, į miškų apskaitą, kurioje po 5 metų, kai medžiams bus 20 metų ir daugiau, jie pavirs mišku. Mes prašėme, kad raštu informuotų visus savininkus, jog jų žemėje yra medžiai, kurie po tam tikro laiko (nurodant po kokio laikotarpio) bus įtraukti į miškų kadastrą ir kurių jau nebegalėsite kirsti", - kalbėjo A. Kalantaitė apie situaciją, kai aplaidesnis ar mažiau žingeidus žemės savininkas po kiek laiko vietoje žemės ūkio paskirties žemės gali rasti jau mišką.

O grąžinti tą žemę į gamybą yra labai sudėtinga. Tačiau, anot ŽŪM atstovės, Aplinkos ministerija tokį siūlymą atmetė, motyvuodama, kad tai - perteklinis reikalavimas.

Susipažinę su situacija Kaimo reikalų komiteto nariai nusprendė prie šios temos grįžti po kurio laiko, vildamiesi, kad bus pasistūmėta ir Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijų derybose. O kol kas klausimai, kam skirta žemės ūkio paskirties žemė ir ką būtina saugoti - melioracijos sistemas ar medžius - išlieka atviri.

MŪ inf.