Vilnius. Seimas pritarė laikinojo įstatymo projektui ir leido gėlo požeminio vandens gręžinius užregistruoti Žemės gelmių registre iki 2026 m. liepos 31 d.

Aplinkos ministerija primena, kad tokius gręžinius, įrengtus iki 2022 m. gegužės 1 d., buvo galima įteisinti iki šių metų balandžio pabaigos. Per šį laikotarpį gręžinius registruojanti Lietuvos geologijos tarnyba gavo apie 13,4 tūkst. prašymų.

Pirmadienį priimtas Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas įsigalios nuo rugpjūčio 1 d. 

Jame, kaip ir anksčiau galiojusioje tvarkoje, numatyta, kad gręžinio savininkas turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti įrengtą gręžinį, mero arba jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimą.

Skirtingai nei anksčiau galiojusioje tvarkoje, dabar numatoma, kad tais atvejais, kai geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra įrengta iki asmens, pateikusio paraišką, nuosavybės ribos ir tas asmuo yra sudaręs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį, meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teikia pritarimą.

Siekiant apriboti piktnaudžiavimo galimybę, meras ar jo įgaliotas asmuo nepritaria gręžinio naudojimui tais atvejais, kai asmuo, pateikęs paraišką, jau teikė ją anksčiau ir gavo neigiamą išvadą. Taip pat nepritariama, kai paraiškoje nurodytame sklype nėra Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių arba yra pagrįstos informacijos, kad gręžinys, dėl kurio teikiama paraiška, buvo įrengtas po 2022 m. gegužės 1 d.

Asmuo, gavęs pritarimą, turi per 6 mėnesius pateikti dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai dėl gręžinio registravimo Žemės gelmių registre. Laiku to nepadarius, asmuo nebus atleidžiamas nuo administracinių ir ekonominių sankcijų.

Aplinkos ministerija primena, kad leidimo naudoti požeminio vandens išteklius nereikia namų ūkiams, išgaunantiems mažiau kaip 10 kub. m, o ūkininkams – mažiau kaip 100 kub. m gėlo požeminio vandens per parą. Nustatant šį kiekį skaičiuojamas metinis vidurkis.