Vilnius. Lietuvos miškuose per pastaruosius ketverius metus pagausėjo penkių paukščių rūšių, tarp jų ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų juodųjų meletų, paprastųjų uldukų bei brastinių tilvikų.

Tai rodo Lietuvos ornitologų draugijos ilgalaikės paukščių stebėsenos duomenys, pateikti 2025 metų ataskaitoje. Valstybinės miškų tarnybos teigimu, pradėtas vertinti Miško paukščių indeksas (MPI) leis tiksliau apskaityti paukščių populiacijų kaitą, pagal kurią galima identifikuoti ir miškų būklę. 

Anot Tarnybos, miško paukščiai laikomi vienu jautriausių miškų būklės rodiklių – jų gausėjimas ar nykimas visoje Europoje vertinamas kaip savotiškas gyvas termometras, atspindintis ekosistemų sveikatą. 

Nors tikslūs miško paukščių indekso (MPI) rezultatai bus aiškūs po metų ar dvejų, kai, pakartojus 2025 m. pradėtą apskaitą, bus sukaupta pakankamai duomenų, jau dabar  yra užfiksuotos pirmosios tendencijos.

Be minėtų retų paukščių rūšių, miškuose padaugėjo ir raudonuodegių bei mažųjų musinukių. Trijų rūšių – suopių, pilkųjų zylių ir riešutinių – populiacijos sumažėjo, o dar 11 stebėtų įprastų miško paukščių rūšių išlieka stabilios.

Pasak Tarnybos specialistų, didėjančios populiacijos rodo, kad miškas yra geros ekologinės būklės. Ten, kur paukščių populiacijos nyksta, miško būklė yra suprastėjusi. Ekspertų aiškinimu, paukščių mažėjimas – tai signalas, kad jiems trūksta maisto, mažėja buveinių, galbūt vyksta intensyvūs kirtimai, miškas fragmentuojamas, didėja tarša, jaučiamas žalingas klimato pokyčių ar ligų poveikis.

2025 m. visoje Lietuvoje MPI skaičiavimui buvo įsteigtas 41 stebėsenos maršrutas, apimantis tiek valstybinius, tiek privačius miškus. Kiekviename maršrute išskiriama po 20 paukščių stebėjimo taškų, kurie leidžia apskaitos plotą išplėsti iki 62,75 ha. Stebėseną vykdo apmokyti specialistai, naudojantys GIS technologijas ir centralizuotą duomenų bazę.

Į indekso vertinimą įtrauktos 19 įprastų dieninių miško paukščių rūšių, stebimų skirtingų tipų medynuose – pušynuose, eglynuose, beržynuose ir kituose miškuose.

Paukščiai apskaitomi du kartus per sezoną – pavasarį ir vasaros pradžioje. Išgirsti ir vizualiai pastebėti paukščiai, kuriuos galima identifikuoti, pažymimi schemoje. Fiksuojama ne tik paukščio rūšis, bet ir daugiau parametrų, kuriuos įmanoma identifikuoti: rūšis, lytis, amžius.