Basf 2024 04 09 A1 Basf 2024 04 09 m1
Aplinka, miškai
Peržiūrimas klimato veiksmų planas neramina žemdirbius
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Vilnius. Atnaujinant Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEKSVP), žemdirbiai sako sutinkantys, kad prie klimato kaitos mažinimo tikslų jie turi prisidėti, tačiau teigia to nenorintys daryti aklai ir nori detaliai išsiaiškinti, kaip plane buvo skaičiuojami išmetimai ir sutaupymo prognozės.

Viename iš nuotoliniu būdu vykusių dekarbonizacijos grupių susitikimų, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas teigė, kad tiek Žemės ūkio, tiek Aplinkos ministerijų yra ne kartą teirautasi ir vis dar nesulaukiama atsakymo, kaip tiksliai NEKSV plane buvo apskaičiuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų kiekiai ir prognozės,  CO2 kaupimo tikslai. Anot jo, praėjusį kartą, rengiant NEKSVP ir skaičiuojant taikomomis neariminėmis technologijomis sukaupiamos CO2 kiekį, buvo padaryta klaida.

Jam antrino ir Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ atstovas Mindaugas Šilininkas, teigdamas, kad NEKSV yra biurokratinis dokumentas, tačiau jo įgyvendinimas priklausys nuo ant žemės stovinčių žmonių.

Bioversija m7 2024 03 29

Anot jo, šiuo metu kalbama jau apie galutinį dokumentą, tad visi skaičiai turi būti aiškūs, kitaip visą laiką dėl to ir toliau kils diskusijos. „Jei žmonės nori sužinoti, kaip jūs suskaičiavote – atskleiskite tuos duomenis, tas formules. Manau, tai tikrai nėra valstybinė paslaptis“, – darbo grupės susitikime kalbėjo M. Šilininkas.

Portalui manoūkis.lt dėl NEKSVP atnaujinimo proceso pasiteiravus Žemės ūkio ministerijos, Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyriaus pateiktame atsakyme primenama, kad plano atnaujinimas pradėtas 2021 m. pabaigoje, kai buvo surengti pirmieji dekarbonizacijos darbo grupių susitikimai.

Pernai daugiau nei dešimtyje žemės ūkio ir miškininkystės grupės susitikimų aptartos įvairios priemonės ir praktikos, kurios galėtų reikšmingai prisidėti prie ŠESD emisijų mažinimo žemės ūkio sektoriuje. Darbo grupės nariai ir kitos suinteresuotos šalys atnaujinamam NEKSVP pateikė 89 pasiūlymus, priskirtus žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams.

Darbo grupės susitikime keltas ir ekspertų kvalifikacijos klausimas, teirautasi, ne tik kaip, bet ir kas pateikė plano skaičiavimus. ŽŪM teigimu, 2022 m. rugsėjį buvo suformuotas preliminarus plano priemonių sąrašas, jų efektą mažinant ŠESD emisijas ir/ar kaupiant CO2 vertino Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės miškų tarnybos ir Lietuvos energetikos agentūros ekspertai, buvo pasitelkti ir išorės konsultantai.

Kaip teigia ministerija, skaičiuojant priemonių efektą buvo naudojamos IPCC patvirtintos metodikos, oficiali nacionalinio lygmens statistika, modeliuotos prognozės, remiantis sektorių tendencijomis, remtasi informacija pateikta suinteresuotų šalių teikiant priemonių pasiūlymus. 

ŽŪM teigimu, priemonių vertinimas atliktas remiantis patvirtintais moksliniais metodais, agentūrų ir tarnybos specialistai, atlikę šį darbą, yra sukaupę reikšmingą patirtį šioje srityje. Skaičiavimai ir priemonių vertinimas yra nuolat tobulinamas, į tai yra įtrauktos ir mokslo institucijos. 

„Žinoma, negalime 100 proc. garantuoti visų skaičiavimų tikslumo, ypatingai žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, kur dominuoja gamtiniai procesai, priklausomi ir nuo besikeičiančių klimatinių sąlygų, ir nuo įvairių kitų faktorių, bet atliktus skaičiavimus ir priemonių efektus laikome patikimais. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra labai svarbu ne tik priemonių įvertinimas, bet ir jų tolesnė stebėsena ir vertinimas, koks efektas bus pasiektas įgyvendinant priemones. Tam reikia ir daugiau mokslinių tyrimų, detalesnių duomenų iš ūkių, tikslesnės statistikos – tokios priemonės taip pat yra numatytos NEKSVP“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Atnaujinimas – vienintelis iki 2030 m.

Dabar NEKSVP atnaujinamas, bet kritikos lavinos jis sulaukė vos pateiktas 2019 m. pabaigoje. Tuomet žemdirbių asociacijos piktinosi, kad tai padaryta skubotai ir siūlomų sprendimų neišdiskutavus su socialiniais partneriais. Prie diskusijų dėl to buvo grįžta ne kartą, kol galiausiai buvo išgirstas aiškus atsakymas – plano korekcijos galimos tik nuo 2023 m. 

Svarbu tai, kad šiuo metu vykstantis atnaujinimas yra vienintelis. Tą patvirtina ir ŽŪM atsakymas, kuriame teigiama, kad ES reglamente NEKSVP atnaujinimas numatytas vieną kartą iki 2030 m.

Visos ES šalys iki 2023 m. birželio 30 d. turi pasirengti ir EK pateikti atnaujinto plano juodraščius, o iki 2024 m. birželio 30 d. atnaujintus planus.

Vis dėlto ŽŪM pabrėžia, kad NEKSVP pirmiausiai yra priemonių rinkinys Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės (NKKVD) tikslams ir uždaviniams pasiekti.

„Nors pats NEKSVP nebus keičiamas, perkeliant priemones į plėtros programas, vertinant tikslų pasiekimo progresą remiantis faktine informacija, įvertinant technologines inovacijas, atliekant kaštų naudos analizę, priemonės nacionaliniu mastu gali keistis, svarbu pasiekti NKKVD numatytus sektorių tikslus“, – rašoma ŽŪM atsakyme.

Minėtame darbo grupės susitikime ne kartą grįžtant prie diskusijos dėl techninių skaičiavimo aspektų, susitikime dalyvavusi žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė sutiko, kad toliau norint išvengti nesusipratimų, būtų tikslinga surengti atskirą techninio lygmens susitikimą.

ŽŪM teigimu, tikslus laikas dar nėra numatyta, tačiau planuojama, kad suinteresuotiems žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės nariams priemonių vertinimo susitikimas galėtų vykti rudenį – rugsėjį arba spalį. Dėl detalių žadama susitarti tuomet, kai atnaujinto NEKSVP projektas bus pristatytas visų sektorių dekarbonizacijos darbo grupėms.

Šiuo metu aktyviai diskutuojama dėl šaliai ir atitinkamiems sektoriams keliamų tikslų bei taikomų ar numatomų priemonių, tačiau Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkėje išsikeltas uždavinys iki 2025 m. turėti ŠESD emisijų skaičiuoklės ūkio lygiu.

Darbo grupės susitikime E. Pranauskas nerimavo, kad ir čia gali būti neaiškumų dėl pasirinktų koeficientų ir pan., tad ragino jas kuriant rodyti skaičiavimo procesą, o ne tiesiog pateikti ūkininkams jau galutinį variantą.

ŽŪM teigimu, šiuo metu yra atlikti analitiniai darbai įvertinantys tokios sistemos kūrimo galimybes, kitų šalių gerąsias praktikas (2022 m. „Kurk Lietuvai“ programos projektas „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita ūkiuose“), VDU ŽŪA mokslininkai ŽŪM užsakymu yra sukūrę ir bandomąją skaičiuoklės versiją. Vis dėlto tikimasi, kad iki 2025 m. tokia skaičiuoklė jau bus ir viešai prieinama.

Autorius: Asta Laukaitienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
Visos apklausos