Vilnius. Dėl sausros vis daugiau savivaldybių skelbiant ekstremalią situaciją Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kartu su ekspertais penktadienį spręs, ar siūlyti Vyriausybei paskelbti ekstremalią situaciją visoje Lietuvoje, pranešė žemės ūkio ministras.

Kaip ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė Nacionalinio krizių valdymo centro Situacijų valdymo biuro vedėjas Evaldas Arbataitis, jau 8 savivaldybės (Klaipėdos, Kretingos, Vilkaviškio, Rokiškio, Plungės, Šilutės, Pakruojo, Šakių)  yra paskelbusios ekstremalią situaciją, o dvi iš jų – Klaipėdos ir Kretingos – trečiadienį paprašė  ekstremalią situaciją skelbti visoje šalyje.

Pasak E. Arbataičio, kaip numato įstatymas, per tris dienas toks kreipimasis bus išnagrinėtas, penktadienį susirinkusi ekspertų komisija spręs, ar visoje šalyje skelbti ekstremalią situaciją. Priėmus sprendimą tai daryti, būtų ruošiamas nutarimo projektas ir teikiamas Vyriausybei.

Anot žemės ūkio ministro, argumentų yra daug, nes sausra veikia ne tik žemės ūkį, bet miškus, upių, ežerių hidrologiją. „Matysim bendrą vaizdą, aš nematau prieštaravimų, dėl ko neturėtų būti skelbiama“, – sakė K. Navickas.

Tai, kad periodas yra itin sausas patvirtino ir Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės patarėja Judita Liukaitytė-Kukienė. Ji priminė, kad pavojinga sausra fiksuota gegužės 9 d. ir nuo to laiko tik intensyvėjo, o šiuo metu pasiekė stichinio reiškinio kriterijus.

Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės patarėjos Juditos Liukaitytės-Kukienės teigimu, gera žinia, kad jau savaitgalį jau laukima lietaus ir vasariškų liūčių. Šios dienos duomenimis, daugiau lietaus turėtų gauti pietiniai rajonai.

Planuojami palengvinimai žemdirbiams

Žemės ūkio ministro teigimu dėl ilgos sausros planuojami palengvinimai ūkininkams: numatoma keisti stichinės sausros nustatymo kriterijus, netaikyti sankcijų ir baudų Europos Sąjungos (ES) parama pasinaudojusiems ir nuo sausros nukentėjusiems ūkiams.

Nukentėję ūkininkai turės kreiptis į Nacionalinę mokėjimų agentūrą ir pateikti įrodymus apie nukentėjusius pasėlius. K. Navicko teigimu, dalis ūkininkų paraiškas galės teikti supaprastinta tvarka.

„Mes nelaukdami, kol visos savivaldybės paskelbs ekstremalią (situaciją – BNS), galime jau dabar teigti ir šiandien jau pasirašysiu aktą ir įsakymą Nacionalinei mokėjimų agentūrai, kad tose savivaldybėse, kur kritulių kiekis pasiekė kritinį lygį, kad ūkininkai galės teikti supaprastintus prašymus“, – sakė žemės ūkio ministras.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžė galimybę ūkininkams draustis nuo stichninių reiškinių

„Taip pat (ŽŪM – BNS) kreipiasi į Europos Komisiją dėl papildomų išimčių negamybiniuose plotuose leisti ganyti ir ruošti pašarus, taikyti kitas išimtis. Ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, kurie dėl sausros negalės įvykdyti su ES parama susijusių prisiimtų įsipareigojimų, nebus taikomos baudos ar sankcijos“, – pridūrė jis.

Paklaustas, kodėl apie palengvinimus kalbama dabar, kai žemdirbiai dar gegužės pabaigoje įspėjo apie grėsmingą dirvožemio drėgmės situaciją ir ragino ieškoti sprendimų, pavyzdžiui, leisti pašarams naudoti kultūras, deklaruotas kaip žaliasis pūdymas, K. Navickas teigė, kad dar ministrų taryboje buvo prašyta Europos Komisijos (EK) lankstumo.

„Tai nereiškia, kad mes to darbo nepadarėme. Buvo formali taryba, mes tada jau sakėme, kad laukia sausros padariniai ir prašėme EK lankstumo. Turėčiau veltis į detales, kada yra išimtys, bet vienas mes galime aktyvuoti ir aktyvuosime, o yra kitos, kur be EK nenuspręsime. Dėl ekoschemos – kol EK neduos leidimo, jokių išimčių nebus“, – apie tai, kad kai kurių sprendimų reikės dar palaukti kalbėjo žemės ūkio ministras.

Anot jo, klausimas, kokia pagalba galėtų būti neapsidraudusiems pasėlių ūkininkams, dar per ankstyvas ir pabrėžė, kad rizikas valdyti turi ir patys ūkininkai.

„Mūsų valstybės ir ministerijos interesas yra, kad būtų draudžiamasi (...) Norai yra norai, bet nepaisant netobulos valdžios, reikia patiems irgi rūpintis. Vien nuo kritikos valdžiai pasėliai neapsidraudžia“, – sakė K. Navickas.

Nuo sausros apdrausta 9 tūkst. ha

Pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ (VH) padalinio Lietuvoje „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika teigė, kad maksimali draudimo išmoka už žalą gali siekti daugiau nei 8 mln. eurų. 

„Mes dabar galime važiuoti į laukus, prasideda žalų vertinimas. Gaila, kad apdraustas plotas nėra toks didelis, kaip galėtų būti, – tai yra daugiau nei 9 tūkst. ha, tačiau draudimo suma iš tų 9 tūkst. ha yra daugiau nei 13 mln. eurų (...), o iš jų maksimali išmoka galėtų siekti daugiau nei 8 mln. eurų“, – sakė M. Rusteika.

„VH Lietuva“ vadovo Martyno Rusteikos teigimu, šie metai sudėtingi: buvo peržiemojimo rizikos, ilgai gąsdino šalnos, o dabar – jau ir stichinė sausra

Anot jo, net ir sulaukus lietaus, sausros padaryta žala nedings. Vis dėlto, jo teigimu, besidraudžiančių galėtų būti daugiau. Pavyzdžiui, pernai buvo apsėta 1,5 – 1,8 mln. ha, tad apdrausti 9 tūkst. ha nėra, pasak M. Rusteikos, yra per mažas skaičius. 

Jo duomenimis, praėjusiais metais savidraudos fondas apdraudė 0,5 mln. ha, tad kas trečias hektaras buvo apdraustas.

Jis kalbėjo, kad susidėjus visas įmanomas rizikas ūkininkui draudimo įmoka tampa tikrai ženkli, suma priklauso ir nuo regiono ir kitų parametrų, tad būna, kad žemdirbiams tenka rinktis, nuo kokių rizikų draustis, o kur bandyti rizikuoti.

Komentuodamas apie draudimą nuo stichinės sausros kaimyninėse šalyse, portalui manoūkis.lt M. Rusteika teigė, kad Lenkijoje šiuo metu nuo to nedraudžiama, nesutariama dėl bendro modelio, tačiau valstybė žada inicijuoti procesus, kad tokia žala būtų įtraukta į draudimą. Latvijoje, juo duomenimis, pagal kritulių indeksą taip pat paskelbta stichinė sausra, ten apsidraudusių yra šiek tiek mažiau nei Lietuvoje.

„Šiais metais turiu nuogąstavimą, kad galime patirti beveik visą paletę rizikų, kurios yra draudžiamos. Metai yra gana ekstremalūs“, – reziumavo M. Rusteika.