Basf 22 07 19 + Dimedium 22 09 01 Dimedium 22 09 01 + Adama 22 09 05
Aplinka, miškai
Mėlynių supirkimo verslas išgyvena sunkmetį
Pixabay.com nuotr.

Kaunas. Nors socialiniai tinklai mirga nuo gausaus mėlynių derliaus, tačiau jų rinkėjų vis mažėja. Šių uogų supirkimo ir perdirbimo įmonių atstovų teigimu, mėlyniavimas ateityje gali žlugti.

Jaunimas to daryti nenori, nes sudėtinga, kaimo gyventojai tenkinasi pašalpomis, o tikrieji rinkėjai – senyvo amžiaus žmonės – miršta ir jų nėra kam pakeisti.

Šiuo metu Lietuvoje yra keliolika miško uogų ir grybų supirkimu, perdirbimu ir eksportu užsiimančių įmonių. Iki Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, didelę dalį grybų ir uogų (apie 80 proc.) bendrovės importavo, daugiausia iš Rusijos ir Baltarusijos. Bendradarbiavimas nutrauktas daugiausia dėl tarptautinių sankcijų.

Bioversija 22 08 31

Senoji uogautojų karta išeina

Mėlynių derlius Varėnos r., anot Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovo Virginijaus Varanavičiaus, šiemet menkokas, tam įtakos turėjo šaltas pavasaris ir lietingas periodas.

„Uogų yra, bet mažiau už lietuvišką vidurkį. Problema kita – mes jų nenurinksime. Ir tai lemia ne kaina, nors yra taip galvojančiųjų, o žmonių trūkumas – nėra rinkėjų.

Be to, miškuose gausu geliančių vabzdžių. Šiemet pakanka drėgmės, tad puikios sąlygos jiems veistis. Žmonės grįžta aptinę, sukandžioti, tad surinkti 10–20 kg uogų nėra taip lengva“, – sako V. Varanavičius.

Jis nuogąstauja, kad už keliolikos metų miško grybų ir uogų verslas gali žlugti (taip buvo Vokietijoje). Tuo visiškai nesidomi jaunimas, tik dar vyresnioji karta, bet tuštėja kaimai.

„Porą valandų dėl smalsumo stebėjau, kokio amžiaus žmonės į supirktuvę atneša grybų ir uogų. Dažniausiai jiems daugiau nei 50 metų. Prieš sunkią žiemą stengiasi truputį užsidirbti“, – teigia vadovas.

Beje, Lietuvoje supirkėjai už kilogramą mėlynių moka 3 Eur (Baltarusijoje – 1,7 euro).

Su šilauogėmis, nors jų augintojų daugėja, mėlynės kol kas nekonkuruoja. Asociacijos vadovo manymu, mėlynės pagal savybes gerokai vertingesnės. Situacija kaip ir su grybais – jų nemažai užauginama ir dirbtinėmis sąlygomis, tačiau su voveraitėmis ar baravykais jie nekonkuruoja.

Kita vertus, labai sumažėjo vartojimas. Tam įtakos turėjo ir pandemija, ir karas.

Pašalpos daro meškos paslaugą

Švenčionių miško gėrybių supirkimo, perdirbimo ir prekybos įmonės „Grybora“ direktorius Dainius Balkevičius teigia, kad per dieną superka tik iki 1 t mėlynių (ankstesniais metais šis skaičius buvo net ir 20 kartų didesnis). Pagrindinis įmonės verslo šaltinis vis dėlto yra grybai. Jie sudaro 90 proc. asortimento.

„Šiemet galvojau nepradėti sezono, užkabinti spyną. Tačiau kažkiek dirbame. Turime klientų. Rinkėjų mažėja, nors grybų miškuose daug. Jų surenkama daugiau nei uogų, nes tai lengvesnis darbas. Vyresnioji karta išmiršta, o jaunimas uogų miške nerenka. Uždarbis geras, jeigu mėlynių derlius gausus, per 3–4 val. galima uždirbti 50 eurų. O kam dirbti, jeigu gali gauti pašalpą“, – sako D. Balkevičius.

Nemažai uogų ir šiandien superka iš ukrainiečių. Vadovas pabrėžia dvigubai ar net trigubai didesnes transporto paslaugų ir pakuočių kainas, kylantį darbo užmokestį ir kt.

Daugiausia eksportuoja į Skandinavijos šalis, Vokietiją, Daniją, Portugaliją, Prancūziją ir kitur.

„Šiemet sezoną pradėjome birželio 29 d. Grybų tiek priaugo, kad net nesurinksime visų ir nesuvalgysime. Uogas tikrai nurinks. Liepos mėnuo Vakaruose buvo labai karštas, koks žmogus Italijoje valgys grybus, kai oro temperatūra siekia 40 °C?“ – sako Aukštaitijos verslininkas.

Papildomas vasaros uždarbis

Mėlynių festivalio, kasmet vykstančio Lekėčiuose, organizatorė Milda Ratomskienė nusiteikusi optimistiškiau. Ji nemano, kad žmonės atsisako mėlyniauti.

„Bent jau mūsų krašte, kuris yra labai miškingas, šia veikla žmonės tikrai užsiima. Nemažai Lekėčių gyventojų prekiauja prie kelio – tai yra papildomas jų vasaros uždarbis.

Vartotojai pasiekiami greičiausiai, parduodant mėlynes prie kelio. Žinoma, ir miestelio feisbuko puslapiuose dalijamasi mėlynių skelbimais. Tad aktyvūs mėlynių rinkėjai ir pateisina festivalio pavadinimą, kuris kilo ieškant temos, kuri būtų aktuali švenčiant Lekėčių miestelio įkūrimo šventę“, – teigia M. Ratomskienė.

Ji pritaria ankstesniems pašnekovams, kad jaunimas renkasi lengvesnį kelią, o mėlyniauti, kai karšta ar puola geliantys vabzdžiai, tikrai nelengva.

„Mūsų krašte, nors nedaug, bet dar yra jaunuolių, vaikų, kurie kantrūs ir uogų prirenka. Darbščioji ir kantrioji senoji karta, deja, greitai taps praeitimi“, – mintimis dalijasi Mėlynių festivalio organizatorė.

Autorius: Inga Dubovijienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar pavyksta sumažinti išlaidas energijai?
Visos apklausos