Miunchenas, sausio 22 d. Vidutiniškai per dieną pasaulio miškų sumažėja apie 20 000 ha – maždaug tiek, kiek yra Hanoverio apylinkėse, remdamasis Miuncheno universiteto ekonominių tyrimų instituto (Ifo Institute for Economic Research e.V. at the University of Munich) duomenimis rašo portalas „Agrarheute“. Lietuviškais matais tai būtų trečdalis Labanoro girios. Taigi per tris dienas – po Labanoro girią.

Instituto skaičiavimais, pasaulio miškų plotas nuo 1990 m. iki 2005 m. sumažėjo 3 procentais.

Ypač sparčiai miškai mažėja tropiniuose kraštuose – Brazilijoje, Indonezijoje bei Sudane. Pagrindinė to priežastis – didėjantis dirbamos žemės poreikis auginti palmes, kurių aliejus naudojamas biodegalams, sojas bei cukranendres, o taip pat pašarinius augalus gyvuliams. Indonezijos miškų sumažėja apie 2 proc. per metus, Brazilijos – 0,6 proc. per metus. Gali atrodyti, kad nuostoliai maži, tačiau įvertinus Brazilijos miškingumą, naikinamų miškų plotai yra milžiniški. Brazilija ir Sudanas kartu atsakingos už bemaž pusę (47 proc.) metinių miškų nuostolių.

Svarbu, jog kai kurios šalys jau atsigręžė į savo žaliąjį turtą. Kinijoje 2002 m. startavo dešimtmečio miškų atkūrimo programa ir jau regimi teigiami pokyčiai – per metus medžių plotai padidėjo maždaug 4 milijonais hektarų, o tai sudarė 73 proc. pasaulinio miškų „prieauglio“. „Planetos plaučius“ saugoti susigriebė ir Ruanda – čia taip pat imamasi miškų atkūrimo.

Negailestingai deginant miškus pasaulyje per metus išmetama beveik 650 mln. tonų anglies dvideginio. Teigiama, kad degantys miškai sudaro apie 20 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Tam, kad visa planeta galėtų laisvai kvėpuoti, svarbu ne tik saugoti jau esamus „žaliuosius Žemės plaučius“, bet ir aktyviai plėsti jų plotus. Tad manoma, kad miškų sodinimas – vienas iš nedaugelio būdų, padedančių daryti teigiamą įtaką pasaulio klimatui. ­

MŪ inf.