Kartu su klimatu keičiasi žemės ūkio geografija
2009-10-12

Roma, spalio 12 d. Klimato atšilimas sukels žmonijai sunkumų apsirūpinant maistu. Neigiamos šio proceso pasekmės labiausiai bus juntamos skurdžiausiose pasaulio šalyse – jų priklausomybė nuo maisto importo dar labiau išaugs, teigiama Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) pranešime, skirtame ekspertų susitikimui, kuris prasideda šiandien Romoje.

Klimato kaitos poveikis pasaulinei maisto gamybai iki 2050 metų nebus labai ženklus, tačiau dėl atšilimo gali pasikeisti žemės ūkio geografija. Besivystančių šalių žemės ūkio gamybos potencialas gali sumažėti 9–21 proc.

Augant planetos gyventojų skaičiui, apsirūpinimas maistu taps svarbia problema. Neigiamus klimato atšilimo padarinius galima sušvelninti žengiant tam tikrus žingsnius.

Išmetamo azoto kiekio mažinimas veisiant miškus, pažangių žemės dirbimo metodų taikymas, teisingas trąšų naudojimas – tai kelias, kuriuo artimiausiais metais turi eiti pasaulio žemės ūkis, pabrėžiama FAO pranešime.

Klimato pokyčiai labiausiai pasireiškia temperatūros kilimu, kritulių pobūdžio pasikeitimu, anglies dioksido dujų kiekio padidėjimu, ligų ir piktžolių plitimu. Prognozuojama, kad jau artimiausiais metais nutiks daugiau stichinių nelaimių: sausrų, potvynių, audrų.

Teigiama, kad klimatas šyla dėl šiltnamio efekto. Apie 14 proc. į atmosferą patenkančių anglies dvideginio dujų šių „pagamina“ žemės ūkis, iš jų 74 proc. tenka besivystančių šalių ūkiui.

Anglies dvideginio koncentracija atmosferoje gali teigiamai paveikti kai kurių augalų derlingumą. Tačiau FAO ekspertai pastebi, kad derlingumo augimas dar nereiškia geros kokybės ir maistingumo.

Dėl klimato atšilimo didės maisto gamybos įvairovė, daugės ir ekstremalių situacijų žemės ūkyje. Šylant klimatui iš lėto brangs maisto produktai. Tačiau po 2050 metų. atšilimas sukels žemės ūkio produkcijos gamybos mažėjimą ir spartų kainų augimą.

Prastės maisto kokybė ir saugumas, daugės ligų, apsinuodijimų maistu. Labiausiai nukentės Pietų pusrutulio valstybės, kuriose ir dabar žemas pragyvenimo lygis, stokojama maisto.

Prognozuojama, kad išaugs daugelio Afrikos šalių priklausomybė nuo įvežtinio maisto. FAO pabrėžia, kad Afrikos žemės ūkio potencialas iki 2080–2100 metų sumažės 15–30 proc. Sunkiausia bus valstybėms, esančioms į pietus nuo Sacharos.

Prisitaikyti prie klimato pokyčių bus ne tik sudėtinga, bet ir brangu. Kita vertus, tokia įvykių eiga suteikia žemės ūkiui unikalią galimybę modernizuotis. Dabar žemės ūkio sektorius vertinamas kur kas svarbiau, kai kalbama apie klimato kaitos problemų sprendimą.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką keisite ūkyje, jeigu ES smarkiai apribos pesticidų ir cheminių trąšų naudojimą?
Orai