Dėl gręžinių vandens – baudos, nemigo naktys  ir teismai
2020-12-28
Shutterstock.com nuotr.

Vilnius. Ūkininkų ir kaimo bendruomenių bėdos dėl vandens gręžinių nesibaigia. Nemažai žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų, kurie verčiasi gyvulininkyste ir daržininkyste sako, kad pateko į spąstus. Patikėję ankstesnės valdžios pažadais, kad greitai bus sugrąžinta mokesčio už sunaudotą požeminį vandenį lengvata, įsiskolino už vandenį. Dėl to po aplinkosaugininkų patikrinimų vieniems ūkiams jau skirtos, kitiems – gresia šimtatūkstantinės sankcijos.

Dalis kaimo bendruomenių taip pat priverstos mokėti baudas, dažniausiai dėl to, kad naudojasi neįteisintų gręžinių vandeniu. Ir ūkininkai, ir bendruomenės kreipiasi į teismus, kad sankcijos būtų sušvelnintos. 

Aplinkos ministerija parengė kelių įstatymų projektus, kurie pateikti Seimui. Jeigu Seimas juos priims, pasak rengėjų, bus galima identifikuoti ir suregistruoti visus esamus ir naudojamus vandens gręžinius, užtikrinti kokybišką geriamąjį vandenį, ypač kaimo vietovėse.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Ūkiams – šimtatūkstantinės sankcijos

Vienai karvei per parą sunaudojama 150 litrų ar net daugiau vandens. Ne tik troškuliui malšinti, bet ir melžimo įrangai plauti. Panevėžio rajono Daukniūnų ŽŪB laiko per 600 karvių, vanduo imamas iš ūkio žemėje esančio gręžinio. Vasarą aplinkos apsaugos inspektoriai nustatė, kad bendrovė už požeminį vandenį, išgaunamą be Geologijos tarnybos leidimo, valstybei įsiskolinusi 10 tūkst. eurų. O Aplinkos apsaugos departamentas pareikalavo sumokėti 106  tūkst. Eur - dešimteriopai daugiau.

„Vanduo iš gręžinio imamas pagal skaitiklių parodymus, nieko neslepiame. Patikėjome pažadais, kad problema bus išspręsta, bet Aplinkos ministerija nusprendė kitaip. Dabar, visus darbus numetus, tenka minti teismų slenksčius“, - sako bendrovės vadovas Kęstutis Povilionis. Jo teigimu, pirmos instancijos teismas sumažino baudą iki 15 tūkst. Eur, Daukniūnų ŽŪB apskundė ir šį sprendimą, sieks sankcijos panaikinimo.

Anot žemdirbių, tikrintojai suaktyvėjo šiemet. Per pirmą pusmetį patikrinę 6 ūkius, inspektoriai reikalauja, kad šie sumokėtų beveik 600 tūkst. eurų. Nubaustos ir kelios kaimo bendruomenės, jos bylinėjasi teismuose.

Aplinkos ministerija esą nuo liepos pristabdė patikras, tačiau, metams einant į pabaigą, nemažai bendrovių, ūkių gavo pranešimus apie būsiančius patikrinimus.

Pasak Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovės „Pelaniškiai“ vadovo Ediko Drupo, tai palies visus didesnius rajono ūkius, vieniems jau rašomi pažeidimų protokolai, kiti – laukia patikrų.

„Mūsų bendrovė naudoja du gręžinius, tiekia vandenį gyvuliams, turime 600 melžiamų karvių. Vasarą dar šiek tiek vandens reikia pasėliams purkšti.

Iki 100 kub. m per parą iš viso sunaudojame. Neseniai gavome iš Aplinkos apsaugos departamento raštą, kad būsime tikrinami, reikia pateikti duomenis nuo 2017 m. pradžios. Esame deklaravę duomenis už sunaudotą vandenį, bet nemokėję, nes 2016-aisiais, kai priėmė įstatymą, jog nuo mokesčio bus atleisti tik iki 10 kub. m per parą sunaudojantys ūkiai, tai kalbėjo, kad tuoj pataisys, pakeis ir vėl nereikės leidimo iki 100 kub. m. Aplinkosauga kasmet tikrino skaitiklius, duomenis, bet niekas neragino susimokėti.

Jie gal, kaip ir mes, manė, kad tai laikina, greit bus pakeista nuostata, kad žmogiškai, „ūkiškai“ būtų. Mūsų ūkiui už kelių metų sunaudotą vandenį reikės pakloti 12 tūkst. eurų. Tiek susimokėsime. O jei 10 kartų padidins, tada reikės eiti į teismą. Blogiausia, kad įvyko nesusipratimas. Juk būtume mokėję. O dabar problema visuotinė, nes žadėta, kad atšauks sumažintą normą.“ - dėsto E. Drupas.

Istorija, kaip atsirado skolos

Pagal ankstesnę tvarką ūkiai, per parą sunaudoję iki 100 kub. m vandens iš gręžinių, esančių savoje ar nuomojamoje žemėje, mokesčio už gamtos išteklius nemokėjo. Nuo 2015 m. pabaigos Vyriausybės nutarimu tvarka pakeista – privaloma šį mokestį mokėti, jeigu suvartojama daugiau negu 10 kub. m per parą. Be to, privaloma įteisinti gręžinius ir įregistruoti Geologijos tarnybos  registre, tam reikalingi nemaži pinigai. Todėl ūkininkai ne kartą varstė vyriausybės duris.

Pasak žemdirbių, dar 2016 m. gegužę tuometis premjeras A. Butkevičius, o vėliau premjeras S. Skvernelis kelis kartus nurodė Aplinkos ministerijai parengti pasiūlymus, kaip sugrąžinti išlygą gyvulininkystės, daržininkystės, kitiems požeminį vandenį naudojantiems  ūkiams. Ūkininkai pažadais tikėjo.

Tiesa, pataisius Žemės gelmių įstatymą, nuo 2020 m. liepos ūkininkams vėl leidžiama nemokamai sunaudoti iki 100 kub. m požeminio vandens per parą gyvuliams girdyti, laukams laistyti ar kitoms reikmėms, taip pat sumažintas mokesčio tarifas nuo 10 iki 3 ct už kub. m. Tačiau ankstesnės skolos nenurašytos, joms taikomos sankcijos.

Vyriausybės pavedimas nebuvo įvykdytas, o mes tikėjome pažadais, ir ministrai sakė, kad nebaus, esą atstatysime tą tvarką, kuri buvo anksčiau, bet neatstatė. Buvo teisėti mūsų lūkesčiai, kai buvo surašyti keturi Vyriausybės pavedimai sutvarkyti šį klausimą, dar nuo 2016 m gegužės. O dabar vėl pradėjo važinėti po ūkius ir bausti. Kad ūkiams nereikėtų mokėti šimtų tūkstančių, mūsų Asociacija rekomenduoja kreiptis į teismus ir siekti taikos sutarčių. Tokią mintį buvusiam aplinkos ministrui buvo išsakęs ir S. Skvernelis“, - aiškino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. 

Pasak jo, bendrovių naudojami vandens gręžiniai įrengti pagal projektus, atlikus tyrimus, gavus leidimus, ir yra registruoti Žemės gelmių registre, kurį tvarko Geologijos tarnyba.

Bendruomenėms – baudos už neįteisintus gręžinius

Apytikriais skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje veikia maždaug 30 tūkst. registruotų vandens gręžinių ir tiek pat nelegalių.Ne tik dalis ūkių, bet ir apie 400 kaimo gyvenviečių naudoja neįteisintų, t. y. be Geologijos tarnybos leidimo eksploatuojamų gręžinių vandenį. Teigiama, kad dažnai savivaldybės jų perimti nenori, kai kurios bendruomenės priverstos rinktis – užsukti vandenį, ar mokėti nemažas baudas.

Štai Biržų rajono Šukionių bendruomenės pirmininkė Rita Bieliakienė pasakoja, kad daugelį metų bendruomenė vargsta su neįteisintu gręžiniu, iš kurio vandenį gauna 85 kaimo gyventojai. Pernai ir šiemet aplinkosaugos inspektoriai, radę pažeidimų, skyrė sankcijas.

„Kaip galime, taip ir tvarkomės savo jėgomis: šienaujame, prižiūrime. Pernai už vandentiekį atsakingas asmuo buvo nubaustas 75 Eur, o bendruomenė - 850 Eur, nes laiku neatlikome skaitiklio patikros. Trūkumą iš karto pašalinome. Per parą sunaudojame daugiau kaip 10 kub. m., bet neturime leidimo naudoti tuos išteklius, gręžinys nėra įteisintas. Baudą susimokėjome. Bet ne visus reikalavimus dar buvome įvykdę, o 2020 m. sausį mus vėl nubaudė. Mane, kaip bendruomenės pirmininkę, 150 Eur, o bendruomenę -1250 Eur bauda, nes neįteisintas gręžinys, mes negalime tiekti, vandens.

Savivaldybė neperima iš mūsų gręžinio. Tai tu kauk nors į visas puses, niekam neįdomu. Padėjo tuometinis Seimo narys V. Rinkevičius, kreipėmės į teismą, apskundėme, teismas baudą sumažino iki 150 eurų. Ilgai siekėme perduoti savivaldybei, dabartinė Biržų rajono valdžia norėtų perimti neįteisintą gręžinį, bet vėl įstatymai trukdo. O norint gręžinį įteisinti, reikia pinigų nemažai.

Mums, kaimo bendruomenei, taikomi tokie pat reikalavimai, kaip didelėms vandens tiekimo įmonėms“, - guodėsi R. Bieliakienė.

Esą už panašius pažeidimus baustos ir kaimyninės bendruomenės, yra viena bendruomenė, kuri jau ketverius metus moka baudas. Su vandens tiekimu iš gręžinių vargsta beveik dvi dešimtys rajono bendruomenių, kaip sako R. Bieliakienė, dėl to jų pirmininkai tiesiog nemiega naktimis. Biržų rajono vandens tiekimo įmonė, turinti 0,5 mln. eurų skolų, nepajėgi perimti tuos gręžinius ir infrastruktūrą.

Aplinkos apsaugos departamentas: tikrinimai suplanuoti, jų nestabdėme

Aplinkos apsaugos departamentas praneša, kad šiemet planuoti 162 mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaitos ir deklaravimo patikrinimai, 70 jau atlikta, nustatyti 49 pažeidimai. Dažniausi pažeidimai - gėlo požeminio vandens išgavimas neturint Geologijos tarnybos leidimo, taip pat nedeklaruojama, kiek vandens išgauta. Už tai pažeidėjams skaičiuotas mokestis taikant 10 kartų didesnį tarifą. Iš viso šiemet tokių sankcijų priskaičiuota beveik 2 mln. 800 tūkst. Eur, vidutinis sankcijos dydis 56 tūkst. eurų.

Departamentas požeminio vandens išteklių naudojimo kontrolę sustiprino 2019 metais, nebuvo priėmęs sprendimo ir nestabdė vykdomų ūkio subjektų patikrinimų 2020 metais.

Vyriausybė siūlo sprendimus

Įvertinusi neregistruotų gręžinių problemos mastą, teisinio reguliavimo spragas ir atsižvelgusi į teismų praktiką, sprendžiant mokesčių dydžio už gamtos išteklius ginčus, taikomas sankcijas, Aplinkos ministerija parengė naujo įstatymo dėl požeminio vandens gręžinių įteisinimo projektą ir dviejų įstatymų pataisų projektus.

Prieš du mėnesius Vyriausybė jiems pritarė ir pateikė parlamentui Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimų projektus.

Priėmus laikinąjį įstatymą, būtų suteiktas leidimas Žemės gelmių registre neregistruotiems gėlo požeminio vandens gavybos gręžiniams įteisinti, nustatyta laikina tokių objektų legalizavimo tvarka, o asmenys vykstant legalizavimo procesui būtų atleisti nuo administracinių baudų ir ekonominių sankcijų už požeminio vandens išteklių naudojimą be leidimo. Laikinojo įstatymo projektas  gruodžio pradžioje buvo svarstytas Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje, kuriame nutarta daryti projekto svarstymo komitete pertrauką.

Pagal siūlomą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisą, numatytas terminas (iki 2023 metų gruodžio 31 d.), per kurį savivaldybių institucijos perimtų kaimo bendruomenių ir kitų asmenų valdomą geriamojo vandens tiekimo ir / arba nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Jei susitarti nepavyktų, savivaldybės galėtų sudaryti nuomos, panaudos ar jungtinės nuosavybės sutartis dėl infrastruktūros naudojimo ir paslaugų teikimo.

Jei Seimas priimtų Mokesčio už gamtos išteklius įstatymo pataisą, tuomet nustačius, kad vandens gręžinys nelegalus, arba nemokėta už gamtos išteklių naudojimą ar neteisingai deklaruota, mokestis būtų indeksuojamas ne dešimteriopai, kaip dabar, o tik du kartus. Taigi, paprastai tariant, baudos gerokai sumažėtų.

Tačiau jokia amnestija nenumatyta už vandenį iš savų gręžinių valstybei įsiskolinusių ūkių, bendrovių, bendruomenių, kurios kelis pastaruosius metus nemokėjo už daugiau nei 10 kub. m per parą sunaudotą vandenį, laukdamos kad greitai bus grąžinta išlyga nemokamai naudotis iki 100 kub. m. Teks susimokėti tūkstantines sumas arba bylinėtis teismuose.

Pasak buvusio aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, tikimasi, kad siūlomi pakeitimai padės identifikuoti ir suregistruoti visus esamus ir naudojamus vandens gręžinius, užtikrinti kokybišką geriamąjį vandenį, ypač kaimo vietovėse, o savivaldybėms leis efektyviai planuoti vandens tiekimą.

Ką mano nauja valdžia

Redakcija kreipėsi į naująjį aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, ką jis mano apie šias opias problemas, tačiau ministerijos Strateginės komunikacijos skyrius informavo: „Dėl didžiulio valstybės biudžeto įstatymo paketo ir žurnalistų užklausų ministras dar neturėjo laiko atsakymui, bet jį pateiks vos savo darbotvarkėje radęs galimybę“.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ar jus tenkina šio sezono kviečių ir rapsų supirkimo kainos?
Orai