Ar turi ateitį biomasės deginimas?
2020-11-03

Kaunas. Šių metų pabaigoje Europos Komisija turi paskelbti tyrimo, susijusio su miško biomasės naudojimu energijos gamybai, rezultatus. O kitąmet EK turėtų persvarstyti ES atsinaujinančios energijos direktyvą ir Reglamentą dėl žemės naudojimo, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės, ir pateikti „veiklos gaires“ dėl naujų tvarumo kriterijų energijai gauti iš miško biomasės.

Tuo tarpu nepriklausomas Nyderlandų vyriausybės patariamasis organas – Socialinė ekonominė taryba, kurią sudaro verslininkai, tarnautojai ir nepriklausomi ekspertai, liepos mėnesį savo ataskaitoje pateikė pagrindinę išvadą, kad biomasės deginimas yra taršus. Olandų Vyriausybei rekomenduojama palaipsniui atsisakyti milijardų vertės subsidijų, skirtų biomasės deginimo įrenginiams, tačiau pabrėžiama būtinybė parengti laipsniško nutraukimo planą, kad būtų užtikrintas „investicijų saugumas“.

Nyderlandų diskusijos gali paskatinti pokyčius ES mastu, kai bus svarstomas biomasės tvarumas energetikos tikslais.

KWS 21 07 01 mob

Tad kol kas nėra atsakymo, ar miškų biomasė bus ir toliau teisiškai laikoma neutralia anglies dioksido atžvilgiu bei atsinaujinančiu energijos šaltiniu.

Portalas manoūkis.lt domisi, o kokia nuomonė šiuo klausimu yra Lietuvos šilumos tiekėjų, biomasės gamintojų atstovų, kokia Energetikos ir Aplinkos ministerijų pozicija?

Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupė: „medienos deginimas papildomo CO2 neišskiria“

Iš miško biomasės pagamintas biokuras šiuo metu Lietuvoje yra svarbiausias vietinis atsinaujinantis energijos šaltinis, naudojamas pirmiausia šilumos gamybai. Šiam tikslui naudojama ta miško biomasės dalis, kuri netinkama medienos pramonei ir aukštesnės pridėtinės vertės medienos gaminiams, t. y. miško kirtimo liekanos ir malkinė mediena. Ir ateityje toks biokuras turėtų išlikti kaip viena pagrindinių kuro rūšių energijos gamybai, tačiau suprantama, kad ne mažiau dėmesio turi būti skiriama saulės ir vėjo energetikos vystymui, ypač kai kalbama ne tiek apie šilumos, kiek apie elektros energijos gamybą.

Medienos biokuro deginimas papildomo CO2 į atmosferą neišskiria, nes nuolat vykstančiame cikle šis CO2 iš naujo absorbuojamas augančiame miške. Todėl šiuo atžvilgiu ypač svarbus iškastinio kuro pakeitimo biokuru efektas, nes deginant iškastinį kurą išskiriami nauji papildomi CO2 kiekiai, dėl kurių ir didėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija.

Niekur nepanaudota biomasė (nei medienos gaminiams, nei energetiniams poreikiams) anksčiau ar vėliau miške supūva ir yra apskaitoma kaip šių dujų emisijos. Taip yra dėl natūralių priežasčių: žuvusių medžių biomasė pradeda irti, yra skaidoma, ir praktiškai visas joje buvęs sukauptas CO2 kiekis patenka atgal į atmosferą. O jeigu medžių biomasė buvo panaudota įvairiems žmogaus poreikiams tenkinti, pvz., medienos gaminiams gaminti, dalis joje sukaupto CO2 kiekio ir toliau saugoma, o dėl iškirstų medžių prarastas CO2 kiekis vėl pradedamas absorbuoti atkurtoje kirtavietėje, ir taip užtikrinamas biomasės išteklių atsinaujinimas.

Kalbant apie medienos biokuro panaudojimą Olandijoje ir Lietuvoje, pažymėtina, kad situacija skiriasi iš esmės. Lietuvoje, kaip ir kitose daug miškų turinčiose šalyse (Skandinavijos šalyse, Latvijoje, Estijoje ir kt.), biokuro gamybai daugiausia naudojama iš nuosavų miškų gaunama biokuro žaliava (miško kirtimo, medienos produkcijos gamybos liekanos, malkinė mediena ir pan.).

Net ir padidėjęs šiuo metu medienos biokuro importas iš Baltarusijos sudaro apie 30 proc. viso Lietuvoje sunaudojamo biokuro, o ir tas kiekis importuojamas sąlygiškai nedideliais atstumais iš kaimyninės šalies.

Tuo tarpu Olandijos miškų ištekliai yra nedideli (miškingumas apie 10 proc.) ir 80-90 proc. biokuro (medienos granulių) importuojama iš Baltijos šalių, Rusijos ir JAV. Olandijoje nuo 2017 m. dėl teikiamos paramos biokuro sektoriuje medienos granulių importas kiekvienais metais padvigubėja. Todėl, šioje šalyje įvertinus importuojamo biokuro pervežimo atstumus, ir kyla klausimų dėl transportavimo dideliais atstumais paliekamo CO2 pėdsako ir tokio biokuro naudojimo energijos gamybai tvarumo, vertinant klimato kaitos tikslų įgyvendinimo požiūriu.

Todėl Lietuva iš esmės palaiko Europos Komisijos iniciatyvas peržiūrėti šios srities teisės aktus, kuriuose siūloma, siekiant biomasės naudojimo energetikai tvarumo, nustatyti būtent atstumo tarp biokuro gamybos ir jo panaudojimo vietos reikalavimus ar reglamentuoti vietinio biokuro naudojimo skatinimą.

Bendra Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos ir asociacijos LITBIOMA pozicija: biomasė turėtų išlikti pagrindiniu kuru

Europoje šilumos gamybai dažnai naudojamos medienos granulės, kurių didžioji dauguma yra importuojamos. Panaši situacija yra ir Olandijoje. Tačiau Lietuvoje deginamos vietinės, šalia esančios skiedros ir pjuvenos, t.y. panaudojamos kitur netinkančios kirtimo atliekos ir smulki nedidelės vertės mediena, kurios nėra kur kitur panaudoti. Energetikoje naudojama biomasė dažniausiai yra ruošiama iš miško ir apleistų teritorijų (melioracijos, grioviai, pakelės, apleisti žemės ūkio paskirties plotai), tvarkymo liekanų bei medienos pramonėje susidariusių atliekų, o tai užtikrina tiek aplinkos apsaugą, tiek ekonominį gerbūvį.

Taigi CO2 kiekis, grąžinamas į atmosferą, yra praktiškai vienodas tiek palikus medį pūti, tiek jį sudeginus. Tvariai naudojant atsinaujinančios biomasės išteklius, nei viename biomasės augimo ciklo etape papildomų anglies emisijų nėra.Biokuro sektoriuje naudojamos lentpjūvystės ir miško kirtimo atliekos, kurios anksčiau didelėmis krūvomis buvo paliekamos supūti arba keldavo gaisrų pavojų. Taigi, Lietuvoje ir biokuro dedamoji šilumos savikainos struktūroje yra viena mažiausių Europoje.

Svarbu pabrėžti, kad mūsų šalyje resursų šildytis biokuru nedarant neigiamo poveikio aplinkai pakanka visu 100 procentų. Moksliškai yra įrodyta, kad deginant biomasę, į atmosferą išskiriama anglis yra biogeninio anglies ciklo dalisvykstant fotosintezės procesui, augalai absorbuoja CO2 iš atmosferos, kuri dėl biomasės puvimo procesų arba dėl deginimo (panaudojant biomasę kaip atsinaujinantį energijos šaltinį), ilgainiui yra išmetama vėl į atmosferą* (*WBA Fact Sheet „The carbon neutrality of biomass from forests“, 2012.)

Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (angl. UNFCCC) apskaitos taisyklėse bei Stebėsenos mechanizmo reglamente (angl. MMR) yra pripažinta, kad deginant biomasę vyrauja neutralus anglies balansas. Dėl to biomasė yra įtraukiama kaip CO2 neutrali tiek į Energetikos Sąjungos reglamentą, tiek į Atsinaujinančios energetikos direktyvą.

Ar ir toliau centralizuotam šilumos gavimui savivaldybės naudos miško biomasę, ar rinksis kitus energijos šaltinius?

Kalbant apie biokurą Lietuvoje, jo nereikia transportuoti toli. O nuo 2027 metų ES planuojami įvesti biomasės tvarumo dėl CO2 neutralumo kriterijų reikalavimai labiausiai priklausys nuo atstumo, kurį reikia atvežti kurą iki katilinės, t. y. didžiausią įtaką biomasės tvarumui turės transportavimo metu išmetami teršalai.

Pažymėtina, jog vadovaujantis 2018/2001 direktyvos ”Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją“ nuostatomis nuo 2021 m. birželio 30 d. Lietuvoje turės įsigalioti teisės aktai,  nustatantys tvarumo kriterijus biomasės kurui, naudojamam virš 20 MW galios centrinės šilumos tiekimo (CŠT) katilinėse ir elektrinėse. Bus įvedamos biokuro sertifikavimo schemos, atliekami auditai dėl apie kurą teikiamos informacijos patikimumo.

2019 metais iš biomasės ir kitų atsinaujinančios energijos išteklių (AEI) buvo pagaminta 71 proc. šilumos. Todėl Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) ir Asociacijos LITBIOMA nuomone, pasiektas puikus rezultatas – atliktos investicijos sukūrė didžiulę ekonominę naudą valstybėje, taupant biudžeto išlaidas, kuriant darbo vietas, pritraukiant papildomas mokestines išlaidas. Lietuva šiandien tapo pavyzdžiu kitoms pasaulio šalims, kaip per trumpą laiką pasiekti energetinę nepriklausomybę nuo brangių importuojamų gamtinių dujų, keičiant jas biokuru, kas leido ne tik smarkiai sumažinti CO2 išmetimus, bet ir reikšmingai sumažinti šilumos kainas. Dėl šių mokslinių bei praktinių priežasčių ir ateityje biomasė turėtų išlikti pagrindiniu gyventojus šiluma aprūpinančiu kuru. 

Ar neatsitiks taip, kad panaudoti olandų katilinių įrenginiai atkeliaus į Lietuvą?

Taip tikrai neatsitiks. Lietuvos rinkoje yra pakankamai vietinių biokuro katilų gamintojų. ES paramos lėšomis atliktos didelės investicijos, katilų eksploatacijos laikotarpis siekia 16 metų, susidėvėję katilai keičiami į šiuolaikinius efektyvesnius, todėl poreikio esamą įrangą keisti į padėvėtą iš Olandijos tikrai nėra. Šiais metais didelio efektyvumo biokurą ir komunalines  atliekas naudojanti kogeneracinė jėgainė pradėjo veikti Kaune, o neilgai trukus bus baigta statyti ir Vilniuje. Kartu su Klaipėdoje jau veikiančia Fortum jėgaine, jos visos trys utilizuos Lietuvoje susidarančias nepanaudojamas atliekas, gamindamos „žaliąją“ elektrą ir šilumą.

Būtent šilumos ir elektros kogeneracinės  jėgainės turi didžiulį CO2 išmetimų mažinimo potencialą, lyginant su atskirąja elektros gamyba šiluminėse elektrinėse. Neseniai patvirtinta parama mažos galios biokogeneracinių jėgainių statybai Alytuje, Jonavoje, Visagine ir Vilniuje, todėl ši paramos kryptis išliks ir ateityje.

Kokios būtų šilumos išgavimo būdų alternatyvos? Kiek reikėtų investicijų ir laiko joms įgyvendinti?

Lietuvos strateginiuose dokumentuose (Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje,  Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane ir kt.) centrinės šilumos tiekimo (CŠT) sektoriui keliami tikslai, kad iki 2030 m. iš atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių pagaminta šiluma sudarytų 90 proc. o iki 2050 metų - 100 proc.

Dabartiniame 2021-2027 m. ES Struktūrinių fondų veiksmų programos rengimo etape pagal CŠT sektoriui keliamus uždavinius, planuojame skatinti alternatyvių AEI technologijų diegimą - senus susidėvėjusius biokuro katilus keisti į biokogeneracines elektrines, šiuo metu esančius šilumos poreikio pikus, kurie yra dengiami dujomis, keisti į atsinaujinančią energetiką, pavyzdžiui saulės energetiką. Tai pat bus skatinama atliekinės, perteklinės (pvz, iš pramonės ar vandenvalos įmonių) energijos panaudojimas ją surenkant, akumuliuojant ir panaudojant šaltuoju laikotarpiu.

Energetikos ministerija: „turime įvertinti skirtumus tarp valstybių“

Lietuvoje biokuras gaminamas didžiąja dalimi iš miško kirtimo atliekų, t.y. tos biomasės kuri kitu atveju būtų palikta miške supūti kaip netinkama jokiam kitam panaudojimui. Lietuvoje miškai nėra kertami tam, kad turėti biokuro, priešingai – miško biomasė biokuro gamybai gaunama kaip antrinis (atliekinis) produktas ir tai yra tvarus biokuro gamybos būdas.

Šiame kontekste Nyderlandai nėra geras palyginimas – Nyderlandų miškingumas siekia apie 10 proc., tuo tarpu Lietuvos – apie 34 proc. Turime daug labai daug biomasės išteklių ir turime jais naudotis, skatinant ir užtikrinant tvarios gamybos miško biomasės naudojimą visoje tiekimo grandinėje.

Europos šalys skirtingos savo miškingumu ir energetikos sektoriaus specifika – pvz. Lietuvoje apie 57 proc. tiekiamos šilumos patiekiama centralizuoto šildymo tiekimo sistemomis, tuo tarpu Nyderlanduose tik 5 proc. Lietuvoje apie 50 proc. šilumos energijos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, pagal šį rodiklį esame tarp lyderių ne tik Europoje, bet pasaulyje (ES vidurkis siekia apie 20 proc.), Nyderlanduose tuo tarpu tik apie 6 proc. šilumos energijos pagaminama iš AEI. Vertindami skirtingų valstybių politiką turime įvertinti ir skirtumus tarp valstybių. 

ES tarp valstybių narių nėra vieningos nuomonės dėl biomasės naudojimo energetikos sektoriuje. Vienos šalys pasisako už tai, kad reikėtų atsisakyti biomasės naudojimo, tuo tarpu kitos – Šiaurės ir Centrinės Europos valstybės – nesutinka su tokia pozicija ir siūlo diskutuoti dėl biomasės tvarumo kriterijų ir reikalavimų, kurie užtikrintų, kad naudojame geriausią miškų tvarkymo praktiką patvirtinančius sertifikatus turintį biokurą, užtikrinančius, kad tiekėjai laikosi biokuro tvarumo standartų visoje biokuro gamybos ir tiekimo grandinėje. Šios pozicijos nuosekliai laikosi ir Lietuva.

Lietuvoje nacionaliniai šilumos ūkio sektoriaus politikos planavimo ir strateginiai dokumentai (Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategija, Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas) numato, kad per ateinantį dešimtmetį biokuras išliks svarbiausiu šilumos gamybos energijos ištekliu.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ar jus tenkina šio sezono kviečių ir rapsų supirkimo kainos?
Orai