Vilnius. Aplinkos ministerijos (AM) užsakyta studija parodė, kad reikšmingai padidinti miškų plotus realu, tačiau taip pat reikia peržiūrėti teisinį reglamentavimą bei ieškoti būdų, kaip žemės savininkus ir miškų valdytojus paskatinti aktyviau veisti miškus.

Siekiant išanalizuoti esamą situaciją, nustatyti miškų veisimo potencialą ir sudaryti prielaidas įveisti miškus ne miško žemėje bei didinti šios veiklos populiarumą, Aplinkos ministerijos užsakymu Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atliko Miškų plėtros ne miško žemėje Lietuvoje galimybių studiją.

Šioje studijoje pagal šviesoforo principą buvo nustatytos žalios teritorijos, kur būtų galima įveisti mišką – tai 157 tūkst. ha, kas dabartinį Lietuvos miškingumą padidintų iki 36,1 proc. Tokį miškingumą galima būtų pasiekti ir be didesnių teisės aktų pakeitimų, tačiau reikėtų didesnį dėmesį ir paskatinimą skirti žemės savininkams ir miškų valdytojams.

Pasak AM, jei savininkai būtų papildomai skatinami ir pakeisti kai kurie teisės aktai, tokiu atveju pavyktų pasiekti ir ilgalaikį tikslą – padidinti Lietuvos teritorijos miškingumą iki 38-40 proc.

Labai svarbus miškingumo didinimo potencialas identifikuotas savaime medžiais apaugančiuose nenaudojamuose žemės ūkio plotuose. Dabar jie  priskiriami apleistoms žemėms ir netgi per mokestinę sistemą skatinamas tokių plotų „išvalymas“ nuo beatsirandančio miško.

Šiuo metu Lietuvos miškingumas siekia 33,7 proc. ir atitinka ES šalių vidurkį, tačiau svarbiausiuose nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose numatoma pasiekti 38 proc. miškingumą iki 2050 m., o šiuo metu rengiamoje Nacionalinio miškų susitarimo vizijoje matomas ir 40 proc. miškingumas. Per pastaruosius 20 metų šalies miškingumą pavyko padidinti 3 proc., tačiau paskutiniaisiais metais miškų veisimo apimtys stipriai sumažėjo.