Vilnius. Nacionalinio plėtros banko ILTE atstovai teigia, kad žemdirbiai, kaip ir seniau, gali naudotis įvairiomis finansinėmis priemonėmis. Vis dėlto patys sektoriaus atstovai teigia, kad strigimų atsiranda.

ILTE finansavimo galimybės žemės ūkio subjektams aptartos parlamentiniame Kaimo reikalų komitete.

Įstaigos veiklą pristačiusi ILTE valdybos narė, Veiklos plėtros tarnybos vadovė Inga Bieliūnienė priminė, kad šiuo metu įstaiga turi apie 120 finansavimo partnerių, daugiau kaip 11 tūkst. aktyvių klientų, 34 finansavimo priemones. Šiuo metu valdomas portfelis siekia 1,4 mlrd. eurų.

„Dengiame labai platų sektorių spektrą“, – teigė I. Bieliūnienė, tarp visų minėdama ir žemės ūkį.

Būtent žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose skaičiuojama 2 700 aktyvių klientų ir 3 900 aktyvių sutarčių. Pasak įstaigos atstovės, žemės ūkio finansavimo dalis portfelyje sudaro 254 mln. Eur, o pernai pasirašyta 1 300 sutarčių už daugiau kaip 50 mln. eurų.

I. Bieliūnienė priminė, kad žemės ūkio sektoriaus atstovams per įstaigą yra prieinamos jaunųjų ūkininkų įsikūrimui ir investicijoms į žemės ūkio valdas, įskaitant tvarias, skirtos paskolos, taip pat lengvatinės palūkanos (iki 5 proc. + 6 mėn. EURIBOR tik finansavimo partnerio paskolos daliai). Paskolos gali būti derinamos ir su Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) dotacija.

Tarp galimų priemonių ji minėjo ir per finansavimo partnerius teikiamas paskolas investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, taip pat sutelktines paskolas „Avietė“. Dar viena priemonė – tiesioginės paskolos, skirtos atsinaujinančių išteklių energetikos projektams. Vis dėlto čia, pasak ILTE atstovės, jau yra tik nedidelis lėšų likutis, nes priemonė buvo populiari ir naudojama.

Jos teigimu, kartu su Žemės ūkio ministerija šiuo metu dirbama su dar viena finansine priemone – paskolomis tvariam ūkininkavimui.

„Pinigų priemonei turėtų būti skirta didelė suma, palyginti su tuo, kiek turėta iki šiol. Šiuo atveju būtų galimybė skolintis investicijoms iki 2 mln. Eur dešimčiai metų. Tos investicijos turėtų būti tikslinės, specifiniai projektai. Dirbame ir tikimės, kad šiais metais galėsime startuoti su šia priemone. Tiesa, dar reikės suderinti sąlygas su Europos Komisija“, – kalbėjo I. Bieliūnienė.

Ji taip pat akcentavo, kad išliko ir garantijos – tiek portfelinės, tiek ir individualios. „Turime specifiškai žemės ūkio srityje garantijų krepšelį. Garantijos dydis gali siekti iki 80 procentų. (...)

Su Žemės ūkio ministerija peržiūrime garantijų teikimo nuostatus. Norime padidinti garantijos dydį iki 3 mln. eurų“, – apie individualias garantijas kalbėjo įstaigos atstovė, primindama, kad per portfelines garantijas žemės ūkio sektoriui yra galimybė pasinaudoti  garantijomis iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos lėšų.

ILTE valdybos narė teigė, kad žemės ūkio sektorius gali naudotis ir garantijų atlyginimo ar palūkanų kompensavimo priemonėmis.

ILTE: sprendimai dėl garantijų per savaitę

Giedrė Gečiauskienė, ILTE valdybos narė ir Klientų finansavimo tarnybos vadovė, pabrėžė, kad ILTE nuolat bendradarbiauja su socialiniais partneriais, rengia susitikimus su atskiromis asociacijomis, konsultuoja esamus ir potencialius klientus. 

Kalbėdama apie procesų eigą, ji teigė, kad pernai pavasarį sulėtėjo individualių garantijų sprendimai, nes tuo laiku gauta labai daug paraiškų, tačiau, pakeitus procesą, metodologiją, jau antrąjį pusmetį sprendimai priimti dvigubai greičiau. 

„Šių metų pirmą ketvirtį toliau judame teisinga kryptimi ir, manome, kad šių metų vasario, kovo, balandžio rezultatai yra tinkamas reagavimo greitis.

Tai iš esmės reiškia, kad mes sprendimus dėl individualių garantijų priimame maždaug per savaitę su trupučiu. (...) Kuo daugiau gauname paraiškų iš ūkininkų, tuo esame greitesni. Kai yra daugiau paraiškų iš žemės ūkio bendrovių ir kooperatyvų, kurie yra šiek tiek sudėtingesnės struktūros, mums prireikia vienos ar dviejų dienų papildomai, kad įsigilintume į kliento struktūrą ir atliktume reikiamus veiksmus“, – aiškino G. Gečiauskienė.

Žemdirbių atstovai ir parlamentarai teiravosi, ar tikrai jauniesiems ūkininkams ir vidutiniams ūkiams įmanoma pasinaudoti finansiniais instrumentais, taip pat svarstė, ar tikrai lengvatinės paskolos ir jų gavimo procesai yra patrauklūs, kartu siūlė peržiūrėti terminus ir pateikti paskolų ilgesniam laikotarpiui, kad jas būtų galima naudoti ilgalaikėms investicijoms. 

ILTE atstovės teigė žinančios paskolų termino problemą, tačiau, pasak jų, tai plačiau galėtų išaiškinti Žemės ūkio ministerija. Jos aiškino, kad tokie terminai yra „paveldėti“, tad dėl jų, matyt, tektų vėl derėtis su Europos Komisija.

Kita vertus, anot jų, būtent anksčiau minėtoje naujoje priemonėje, kurios sąlygos dabar kaip tik dėliojamos, planuojama, kad bus galimybė investicijoms pasiskolinti iki 10 metų. Tad, tikėtina, paskolos trukmės sąlygos turėtų pagerėti.

Žemdirbiai: procesus būtina spartinti

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovas Saulius Daniulis pasakojo pats susidūręs su lengvatinės paskolos procesu, kuris toli gražu nebuvo lengvas.

„Galiu pasakyti, kad klumpės panašios į tas, kurias Eglė žalčių karalienė sunešioti turėjo. Lauki 3 mėnesius, patikrina, suteikia dalį lėšų investicijoms, parašo, kad viskas gerai ir rastum kredito uniją. Randi, dėliojiesi, o paskui sako, kad esi pirmas, kuris turi kantrybės, nes 4 susitvarkė dokumentus, bet perskaičiavus bendrą subsidijų ekvivalentą apsisuko ir išėjo“, – kalbėjo S. Daniulis, pasakodamas, kiek kokių dokumentų reikia, kaip tenka vaikščioti iš vienos įstaigos į kitą, tačiau galiausiai negali būti tikras, kad grįžęs su kalnu dokumentų tau bus suteiktas kreditas ir nebus „nubrauktos investicijos“.

„Gal galima iš karto paskaičiuoti, kai pateiki, kad žinotum, ar esi tinkamas pareiškėjas, ar netinkamas? Kam visus dokumentus susitvarkyti ir paskui atšaukti?“ – klausimus apie proceso eigą kėlė S. Daniulis.

Posėdyje dalyvavęs žemės ūkio viceministras Andrius Palionis patikslino, kad, matyt, kalbama apie subsidiją ir lengvatinę paskolą. Anot jo, jei būtų tik paskola apyvartiniam kapitalui, tokiu atveju nebūtų skaičiuojamas bendrasis subsidijos ekvivalentas (BSE), o kai yra ir tas, ir tas, pagal Strateginį planą reikia apskaičiuoti, kiek vienas ūkis gali gauti dotacijos.

„Galėsime pažiūrėti, kaip tą patį procesą supaprastinti ir sutvarkyti“, – teigė žemės ūkio viceministras.

Kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas kaip vieną iš problemų įvardijo pradinį įnašą.

Jo teigimu, daugelis ūkių nori plėstis kelis kartus, didinti bandas, efektyvinti veiklą. Bankai finansuoja, tačiau prašo 10 proc. pradinio įnašo. Jei ūkio metinės pajamos 200 tūkst. Eur, o jis imasi projekto už 2 mln. Eur, faktiškai visos jo metinės pajamos būtų skiriamos pradiniam įnašui.

„Turime ne vieną atvejį, kai ūkis užstringa ir negali įgyvendinti investicijų, nes neturi pradinio įnašo. Kitas dalykas – paskolos terminas, kuris yra 5–7 metai. Tai ne tie terminai, kurie skatintų investuoti ir plėstis. Turime gerų pavyzdžių Skandinavijoje, kur ūkiams suteikiamos kreditas investicijoms, pavyzdžiui, 20, 30 metų. Taip srautai išdėliojami, todėl ūkiai gali lengviau kvėpuoti“, – kalbėjo P. Viršilas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kol ūkis su 200 tūkst. Eur pajamų, investuojantis į 2 mln. Eur projektą, visiškai užpildys kelis kartus didesnę fermą, praeis 3–4 metai.

P. Viršilo teigimu, tie 3–4 metai ir turėtų būti vadinamosios atostogos, kol užsipildys fermos ir į sąskaitą pradės eiti normalūs pinigų srautai, bus galima padenginėti paskolas.

P. Viršilas taip pat siūlė gerai apsvarstyti ir galimą maksimalų garantijos dydį. Anot jo, ambicingiems projektams esamas dydis gerokai per mažas.

Žemės ūkio viceministras priminė, kad apie garantijas didesnėms sumoms kalbėta ir Lietuvos žemės ūkio tarybos suvažiavime. A. Palionio teigimu, labai svarbu atlikti poreikio ir finansavimo vertinimą, nes didinant vienas garantijas, gali didėti kaina mažesniųjų, tad sprendimai turėtų būti labai gerai išdiskutuoti ir pasverti.

Per posėdį taip taip atkreiptas dėmesys į galimybes finansiniais instrumentais naudotis miškininkystės sektoriui, aptartos galimybės gauti finansavimą saulės elektrinėms ne tik savo reikmėms, bet ir pardavimui.

ILTE atstovai pažadėjo aktualius klausimus dėl konkrečių finansavimo galimybių atskirai aptarti su ūkininkų atstovais, taip pat ir toliau susitikti su socialiniais partneriais.