Vilnius. Aplinkos ministerijai siūlant ūkininkams leisti be aukciono įsigyti mažus valstybinius žemės ūkio paskirties sklypus ir didžiąją dalį gautų pinigų skirti Gynybos fondui, stambusis verslas norėtų dar labiau konsoliduoti turimą žemę, o politikai – apginti smulkiųjų ūkininkų interesus. 

Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas pristatė Žemės įstatymo pataisas, kuriomis ūkininkams būtų leista iš valstybės nusipirkti nedidelius – iki 3 ha sklypus, besiribojančius su pirkėjo žeme. Vienas asmuo negalėtų pirkti iš viso daugiau nei 21 ha besiribojančios žemės.

Pataisas svarsto Seimo Aplinkos komitetas. Pasak komiteto pirmininko socialdemokrato Lino Jonausko, siūlymas neleisti vienam asmeniui nusipirkti daugiau nei 21 ha žemės skirtas apginti smulkiuosius ūkininkus. 

„Ribojimai atsiranda iš socialinių aspektų. Jeigu kalbame apie žmones, kurie turi daug žemės ir daugiau galimybių jos įsigyti, ir smulkiuosius ūkininkus – šiems lieka mažiau galimybių (...) Jeigu jie varžysis ir bus aukcionas, laimės tas, kuris turi daugiau pajamų, daugiau žemių“, – komiteto posėdyje praėjusią savaitę sakė politikas.

K. Žuromskas aiškino, kad jeigu valstybės žemė ribojasi su dviejų norinčių ją pirkti ūkininkų sklypais, vyks uždaras aukcionas. Pasak ministro, tokių sklypų yra 110 tūkst., o jų bendras jų plotas siekia 127 tūkst. hektarų.

Seimo narys Tomas Tomilinas pabrėžė, kad pasiūlymas nesulauks palaikymo, jei nebus apsaugoti smulkieji ūkininkai. „Šito įstatymo nebus, paramos jam nebus, jeigu nebus normalių mechanizmų, apginančių mažuosius ūkininkus ir neleidžiant tiems rykliams, kurie turi po 10 tūkst. ha, nusipirkt dar daugiau žemės", – komiteto posėdyje teigė T. Tomilinas.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas nesutinka, kad smulkieji turi mažiau galimybių pirkti žemės sklypus.

„Nėra, kad smulkieji ūkininkai neturėtų visiškai pinigų ir būtų našlaičiai, nes jiems yra begalės paramų (...) ir didesnius procentus jie gauna per visas dotacijų programas. Juo labiau yra galimybė nueiti ir pasiskolinti, yra begalės programų finansavimo, kur galėtų dėl jauno ūkininko statuso gauti lengvatines sąlygas, kur stambesnis ūkininkas tikrai to negalės padaryti“, – teigė G. Kauzonas.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas siūlomų ribojimų nekritikuoja ir teigė, kad pataisos suteiktų unikalią galimybę ūkininkams konsoliduoti žemę. 

„Vienas hektaras, trys hektarai, penki hektarai ar 21 hektaras nėra nei per daug, nei per mažai. Bet kokiu atveju tai žingsnis į priekį siekiant sukonsoliduoti žemės sklypus (...). Žemės savininkams, kur yra valstybinė žemė įsiterpusi, užlopyti skyles ar pasididinti tuos sklypus, yra unikali galimybė. Nepamirškime, tai daroma, kad surinktume lėšų gynybai. Ir tai vienas greičiausių ir realiausių kelių tai padaryti“, – BNS aiškino G. Kauzonas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis BNS teigė, kad ministerijos siūlymas parduoti iki 3 ha sklypus neleis ūkininkams maksimaliai konsoliduoti ūkių.

„Nusileidome iki trijų hektarų. Jeigu yra penki hektarai, tris nuperku, atlieku geodezinius matavimus, o du hektarai vėl lieka kažkam. (...). Visą, kiek jos yra, reikia parduoti ir užbaigt tą klausimą“, – teigė J. Sviderskis.

Praėjusios Seimo kadencijos pabaigoje konservatorius Kazys Starkevičius siūlė leisti privatizuoti iki 10 ha sklypus  – jis teigia, kad jauni smulkūs ūkininkai nusipirkę mažus žemės sklypus nebūtinai juose ūkininkaus.

„Negalvokime, kad jaunas ūkininkas, nusipirkęs hektarą žemės, ten ir ūkininkaus. Su hektaru gali ūkininkauti, tačiau reikalinga infrastruktūra. Galėtų ten braškes auginti, reiktų ir sėjomainos. Kitaip reikia spręsti jaunų ūkininkų problemas“, – komiteto posėdyje teigė K. Starkevičius.

Buvusio aplinkos ministro liberalo Simono Gentvilo manymu, net ir mažas sklypas gali suteikti pakankamą finansinę naudą.

„Vidutinis ūkis ES yra 17 ha. Lietuvoje mes pratę prie augalininkystės ūkių, grūdų ūkių, kur labai maža pridėtinė vertė iš hektaro, bet, pavyzdžiui, daržininkystės ūkis daugiau duoda iš hektaro produkcijos, jie nebūtinai turi būti šimtais hektarų. Todėl ir siūloma, kad valstybė parduotų tuos smulkius plotelius, privatizuotų kaimynai, esami nuomininkai, o didžiuosius sklypus valstybė pasiliktų sau“, – komitete teigė S. Gentvilas.

Pagal ministerijos siūlymą žemės sklypas būtų parduotas ketvirtadaliu brangiau nei jo vertė, nustatyta individualaus vertinimo būdu. Ministras K. Žuromskas teigė, kad pagal dabartinius verčių žemėlapius iš žemės pardavimo valstybė galėtų gauti apie 828 mln. eurų.

„Mes nesam niekada pardavinėję žemės ūkio paskirties žemės. Darom tai, nes norime pinigų“, – komiteto posėdyje teigė K. Žuromskas.

Gegužę Vyriausybė iš esmės pritarė kelių parlamentarų siūlymui keisti dirbamos valstybinės žemės pardavimo tvarką, pagal kurią 80 proc. pajamų už parduotus sklypus patektų į Valstybės gynybos fondą.

S. Gentvilo manymu, valstybė gautų kur kas didesnę sumą, jeigu sklypus parduotų aukcione, o ne be jo, kaip siūloma dabar.

„Pripažinkime, kad jeigu mes šituos visus sklypus (...) atiduotumėm į aukcionus, tai tikėtina, kad būtų gal kartais ir ta pati kaina, bet kartais būtų du-tris kartus didesnė kaina, nes kažkas matytų labai didelį potencialą. (...) Kodėl aš sakau, kad čia yra milijardų klausimas? Dabar gausim 800 mln. eurų, bet jeigu valstybė apsispręstų ir rinkoje pardavinėtų, tai valstybė gautų daugiau pinigų“, – aiškino liberalas.

„Tokiam sprendimui drąsos nėra – ūkininkų bendruomenės sušauktų mitingus, nes jie dabar turi nuomojamą žemę ir jie istoriškai ten nuomodavosi ir dabar staiga paims tą nuomojamą sklypą ir privatizuos. Bus per didelis socialinis konfliktas“, – pridūrė jis.

Siūlo keisti susijusių asmenų reglamentavimą   

Kartu su leidimu privatizuoti valstybinės žemės sklypus Aplinkos ministerija siūlo keisti susijusių asmenų reglamentavimą – susijusiais būtų laikomi asmenys bei įmonės, jei vienas jų valdo bent 5 proc. įmonės akcijų. Dabar šis reikalavimas yra 25 procentai.

Be to, susijusiais būtų laikomi ir tolesni susiję asmenys. Pavyzdžiui, tėvas būtų susijęs su įmone, jei jo sūnus valdo bent 5 proc. įmonės akcijų. 

Taip siekiama sumažinti galimybes apeiti dabar galiojantį ribojimą, neleidžiantį vienam ūkiui ar susijusiems asmenims valdyti daugiau kaip 500 ha žemės.

S. Gentvilas akcentavo, kad toks reglamentavimas neveikia, jį apeiti yra nesudėtinga.

„Įstatymas neveikia ir mes de facto turim šiandien 69 įmones, kurios viršija 500 ha ribą. (...) Pirmakursis teisės studentas gali sukurti tokią schemą. (...) Tu įsteigi daug bendrovių, kur tu esi iki 25 proc. akcininkas su kitais asmenimis, bet akcininkų sutartyje tu pasirašai, kad visos teisės, visi sprendimai ir visi dividendai eina tam, kuris turi tą mažąją akcijų dalį“, – kalbėjo buvęs aplinkos ministras.

Paukštininkystės asociacijos vadovas G. Kauzonas mano, kad siūlomas susijusių asmenų reglamentavimas neveiktų, nes informacija apie sąsajas ne visuomet prieinama.

„Jeigu dalininkas jūsų įmonės turi vaiką  (...) ir tas vaikas turi žmoną, kuri turi žemės, tai sumuojama į tą patį krepšį. Iš kur tu tokią informaciją gausi? Tokia informacija nėra viešai atskleidžiama. Tu negali nueiti ir pasiklausti kiekvieną kartą, ar Jonas Jonaitis ar Jono Jonaičio susijęs asmuo turi kažkiek žemės, kai darai bet kokią operaciją“, – teigė G. Kauzonas.

„Tai perdėtas dalykas. Kam yra turbūt jautriau, tai akcijų biržoje listinguojamoms įmonėms. Mes turim „Akolą“, „Auga Group“, dar vieną kitą, kurios turi didelį interesą turėti žemės ūkio paskirties žemės. Tai nuo pirminio siūlymo (...) tikrinti susietumą nuo vieno procento akcijų pakelta yra iki 5 proc. – pripažinkime, kad akcijų pasikeitimai akcijų biržoje dėl 5 proc. retai vyksta. Jie yra gana stabilūs“, – kalbėjo S. Gentvilas.