Žemdirbiams pristatyti nauji aplinkosaugos reikalavimai ir ekoschemos
2021-07-12

Vilnius. Žemės ūkio (ŽŪM) ir Aplinkos ministerijų (AM) bei joms pavaldžių institucijų ekspertų darbo grupė ūkininkus vienijančioms ir aplinkosaugos nevyriausybinėms organizacijoms  ketvirtadienį pristatė viziją, kaip naujoji Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) „žalioji architektūra“ turėtų pakeisti žemės ūkį Lietuvoje.

Socialiniams partneriams buvo pateikta informacija, kokios 2023–2027 metų laikotarpiu siūlomos agrarinės aplinkosaugos naujovės: GAAB, VR pokyčiai bei papildymai ir kokios galėtų būti taikomos ekoschemos.

Į nuotolinį pristatymą, kuriame dalyvavo ŽŪM bei AM specialistai, prisijungė daugiau kaip 130 žemdirbių ir kitų organizacijų atstovų.

KWS 21 07 01 mob

Kaip žinome, iki šiol ūkininkai galėjo savo noru pasirinkti kaimo plėtros (BŽŪP II ramstis) priemones, kuriomis siekiama klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo tikslų, ir gauti už jas kompensacines išmokas. Norintieji gauti tiesiogines išmokas (BŽŪP I ramstis), turėjo privalomai laikytis žalinimo ir kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų.

Kaip pristatė ŽŪM atstovai, 2023-2027 m. laikotarpiu ūkininkų laukia patobulinta paramos sąlygų sistema, kuri bus privaloma visiems, norintiems gauti ES paramą. Ši sistema – tai vienas iš kertinių BŽŪP „žaliosios architektūros“ elementų. Ji apima valdymo reikalavimus bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus.

Visi jie nustato sąlygas, kurias privalomai turės įgyvendinti kiekvienas ūkininkas pagal ūkio specifiką. Naujoji ES paramos sąlygų sistema yra nukreipta į klimato kaitos ir vandens užterštumo mažinimo, dirvožemio, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo, maisto saugos ir gerovės bei tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo tikslus.

2023-2027 metų laikotarpiu kai kurie paramos principai keisis

Bendras BŽŪP finansavimas naujuoju laikotarpiu Lietuvai sudaro: tiesioginėms išmokoms – 3012,3 mln. Eur, kaimo plėtrai – 977,5 mln. Eur.

BŽŪP I-ojo ramsčio (t.y. tiesioginių išmokų) naujovė – ekologinės schemos. Kaip žinome, ekoschemos bus privalomos visoms ES šalims narėms. Europos Parlamente buvo nuspręsta, kad kiekviena valstybė privalės minimaliai bent 25 proc. tiesioginių išmokų lėšų skirti ekoschemoms. Vadinasi, iš tiesioginėms išmokoms skirtų 4 eurų, ketvirtąjį bus galima gauti tik tuomet, jeigu ūkis dalyvaus ekoschemose.

Lietuvos atveju 25 proc. tiesioginėms išmokoms skirtos sumos sudaro 753 mln. Eur. Iš jų 327 mln. Eur ŽŪM numato skirti ekologiniams ūkiams (planuojamas paremti plotas – 0,3 mln. ha). Tad kitoms pagal ūkio specifiką pasirenkamoms aplinkosaugos veikloms remti lieka 426 mln. Eur.

Nuo 2023 metų ūkininkai savo noru galės pasirinkti II-ojo ramsčio aplinkosaugos priemones, kurioms Lietuvoje turėtų būti skirta ne mažiau kaip 342 mln. Eur ES lėšų. Pagal ES reikalavimus aplinkosaugos ir klimato priemonėms II ramstyje turi būti skiriama ne mažiau kaip 35 proc. šio ramsčio lėšų.

Norintiems gauti paramą ūkiams bus privaloma (kaip ir iki šiol) laikytis GAAB bei Valdymo reikalavimų. GAAB ir VR yra privalomi ir ES valstybėms narėms, ir ūkininkams. Šie reikalavimai susieti su parama ir už jų nesilaikymą taikomos sankcijos.

Įsigalios naujos ES direktyvos

Vietoje dabar esamų 13-os 2023-2027 metų laikotarpiu planuojama 16 (tačiau ŽŪM teigimu, gali likti 11) ES teisės aktų reglamentuojamų Valdymo reikalavimų. Mat naujuoju laikotarpiu įsigalios papildomos 2 ES direktyvos ir kai kurių kitų patikslinimai.

Tad nuo 2023 m. įsigalios Bendroji vandens politikos direktyva ir Tausaus pesticidų naudojimo direktyva. O nuo 2022 metų įsigalios ir Laukinių paukščių apsaugos direktyvos bei Natūralių buveinių bei laukinės faunos ir floros apsaugos direktyvos patikslinimai.

Be to, nuo 2023 m. įsigalios ir Nitratų direktyvos patikslinimai, kur numatyta įvairių su tręšimu susijusių reikalavimų. Pavyzdžiui, pagal per metus į dirvą patenkančio bendrojo azoto kiekis tręšiant mineralinėmis trąšomis arba mineralinėmis ir organinėmis trąšomis negalės viršyti 210 kg/ha. Numatomi ir mėšlo laikymo, tręšimo juo bei mineralinėmis trąšomis terminai bei sąlygos.

Padaugėja GAAB reikalavimų

Naujuoju laikotarpiu vietoj esamų 7 GAAB reikalavimų numatoma, kad bus 9. Kaip paaiškino ŽŪM atstovai, ūkio lygiu (buvo šalies lygiu) planuojama taikyti reikalavimą išlaikyti esamą daugiamečių pievų plotą.

Naujas GAAB reikalavimas, kurį planuojama įgyvendinti nuo 2024 m., – durpynų ir šlapynių apsauga. Nustatytas vietas bus draudžiama arti, sausinti ir pan.

Pagal atnaujintus GAAB reikalavimus numatomi sėjomainų reikalavimai ir pasėlių įvairinimas. Sugriežtintas reikalavimas dėl kraštovaizdžio elementų. Pavyzdžiui, vienas variantų būtų ne mažiau kaip 4 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės ūkis turi skirti kraštovaizdžio elementams ir/arba pūdymui.

Ekoschemos - pagal Nyderlandų pavyzdį

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius pristatė siūlomas ekoschemas, kurios sukurtos remiantis Nyderlandų pavyzdžiu.

Pasirinktas variantas, pagal kurį kiekvienas ūkis privalėtų dalyvauti bent keliose ekoschemose, kad surinktų tam tikrą numatytą minimalų taškų skaičių ir tai leistų jam gauti tą vadinamąjį ketvirtąjį eurą tiesioginių išmokų. Pasiekus nustatytą taškų skaičių ūkiui būtų mokama fiksuota išmoka už visus ūkio hektarus.

Pasak AM atstovo, bus parengta skaičiuoklė, kuri leis kiekvienam ūkiui įsivertinti, kokias ekoschemas jis norėtų ir galėtų taikyti ir kiek tai duotų jam taškų.

„Ūkininkas gali pats rinktis, kokią tvarią ūkininkavimo priemonę, tinkamiausią pagal jo ūkio specifiką, įdiegti ir už tai gauti pinigus. Jeigu aplinkai palankių papildomų veiklų jis neįgyvendintų, jokios sankcijos nebūtų taikomos, prievartos nėra, tik jis negautų tiesioginių išmokų dalies, skirtos atlyginti už dalyvavimą ekoschemoje“, – instrumento principą apibūdino A. Klimavičius.

Kaip aiškino AM atstovas, tokiu principu kiekvienas šalies ūkis, dalyvaujantis ekoschemoje, turi įnešti bent minimalų indėlį įgyvendinant aplinkosauginius BŽŪP tikslus. Pasak A. Klimavičiaus, taikant tokį modelį, kai visi, norintys papildomos išmokos, dalyvauja ekoschemose, nebūtų rizikos, kad šalis nepanaudotų ir prarastų dalį ES lėšų.

Kompleksinės ekoschemos veiklų sąraše siūloma 12 pasirinkimų (šis sąrašas nėra galutinis): kraštovaizdžio elementų priežiūra; pievų ir šlapynių priežiūra ekstensyviai ganant gyvulius; pievų ir šlapynių priežiūra šienaujant gamtai palankiu būdu; tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje; papildomos vandens telkinių apsaugos juostos, apsėtos daugiametėmis žolėmis; neariminė žemdirbystė / seklusis žemės dirbimas; trumpaamžių medingųjų augalų juostos; daugiamečių pupinių žolių mišiniai; sėjomaina (aukštesnio standarto); daugianarių pasėlių auginimas / įsėlis; sertifikuotos sėklos naudojimas; sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu. 

AM skaičiavimais, jeigu į kompleksinę ekoschemą ateitų apie 50 proc. visų ūkių, t.y. 1,3 mln. ha (atmetus ekologinius ūkius), tai išdalijus minėtą 426 mln. eurų sumą penkeriems metams ir minėtam plotui, gautųsi apie 66 Eur/ha kasmet.

Išmoka iš pirmo žvilgsnio atrodo nei didelė, nei maža. Tačiau toliau pateiktuose AM skaičiavimuose 100 ha ūkio pavyzdžiu buvo matyti, kad norint surinkti tą minimalų taškų skaičių ir įgyvendinti bent kelias ekoschemas ūkyje kainuotų netgi daugiau, negu po to būtų gaunama išmokos...

Šokiravusi žemdirbius pozicija nėra galutinė

Šie pirmą kartą viešai pristatyti aplinkosaugos reikalavimai, galima sakyti, šokiravo žemdirbių atstovus. Vieni jų piktinosi, kad informaciją apie numatomus pokyčius žemdirbių organizacijos iš ŽŪM ir AM darbo grupės gavo tik iš vakaro ir nespėjo su ja detaliai susipažinti, kad pristatymo metu galėtų išsamiai diskutuoti ir pateikti argumentuotų siūlymų.

Ne vieną po pristatymų pasisakiusį žemdirbį šokiravo ir tai, kad, preliminariai skaičiuojant, iš aktyvios žemės ūkio veiklos dėl įvairių aplinkosaugos reikalavimų ir minėtų ekoschemų gali tekti išimti bemaž penktadalį plotų!

Pavyzdžiui, reikalavimas ūkio lygiu nemažinti pievų. Kaip pastebėjo ūkininkai, gyvulių skaičius mažėja, tai ką su tomis pievomis veiksime? Netgi buvo išsakyta replika, kad tuomet miestuose vietoj automobilių kinkykime arklius, nes bus daug šieno! Šitaip ir transportą paversime ekologišku, ir pasieksime ES klimato kaitos strategijų tikslus...

Žemdirbiai klausė darbo grupės atstovų, kokiu pagrindu buvo pasirinktas būtent Nyderlandų, vienos taršiausių ir intensyviausių agrarinių šalių, modelis? Į šį klausimą buvo atsakyta taip: planuojama, jog kiekvienas Lietuvos ūkis, dalyvaujantis ekologinėje schemoje, turėtų įnešti bent minimalų indėlį įgyvendindamas visus aplinkosauginius BŽŪP tikslus.

„Dabar prašome socialinių partnerių pateikti pastabas ir jas įvertinę suformuosime galutinę abiejų ministerijų poziciją, kokias žemės ūkio srities aplinkosaugos sąlygas ir priemones taikysime iki 2027 metų“, – sakė aplinkos viceministras Danas Augutis.

„Į Žemės ūkio ministerijos rengiamą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą turi būti įtrauktos efektyviausios agrarinės aplinkosaugos priemonės. Priimdami galutinius sprendimus, mes atsižvelgsime ir į darbo grupės įžvalgas, ir į argumentuotus socialinių partnerių pasiūlymus“, – teigė žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis.

ŽŪM ir AM darbo grupė nurodė, kad laukia žemdirbių organizacijų pastabų ir pasiūlymų dvi savaites, t.y. iki liepos 23 d.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ar jus tenkina šio sezono kviečių ir rapsų supirkimo kainos?
Orai