Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Agropolitika
Vilties teikiančios derybos dėl mėšlo tvarkymo – pažadėjo nuolaidų

Akademija (Kauno r.). Aplinkos ministras pasirengęs eiti į kompromisus dėl mėšlo tvarkymo, nes gyvulių augintojus mato kaip sąjungininkus, siekiant, kad kuo daugiau būtų naudojama organinių, o ne mineralinių trąšų.

Kintant klimato sąlygoms, ūkininkams tikru galvos skausmu tapo mėšlo tvarkymo taisyklės. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos posėdyje vakar dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas, išklausęs ūkininkų ir mokslininkų argumentų, žadėjo nuolaidų, bet su tam tikromis išlygomis.

Dabar galioja draudimas mėšlu ir (ar) srutomis tręšti dirvą nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Pienininkai prašė nustatyti nuo gruodžio 1 d., nes lapkritį dažnai laukai dar būna užmerkti. Būtent tokios sąlygos buvo praėjusį rudenį, kai į dalies rajonų laukus jokia technika iki termino pabaigos negalėjo įvažiuoti.

Bioversija 2024 07 09 m7

Iššūkių ūkininkams kelia ir reikalavimas aparti mėšlą per 4 val., o laikyti rietuvėse tik 6 mėnesius. Todėl LPGA tarybos nariai prašė aplinkos ministro šį terminą pratęsti iki 12 mėn., o mėšlui aparti numatyti 24 val., kad nereikėtų to daryti naktimis.

S. Gentvilas beveik pažadėjo draudimą mėšlu ir (ar) srutomis tręšti dirvą nustatyti nuo gruodžio 1 d., svarstyti galimybę aparti mėšlą per 24 val., o mėšlo rietuvėse laikymo terminą pasiūlė pailginti nebent iki 8 mėnesių, atsižvelgiant į gamtos sąlygas. „Manau, tai būtų geras kompromisas. Daugiau nepažadu“, – sakė ministras.

Tačiau LPGA prezidentas Jonas Vilionis nesutiko: „8 mėnesiai – per mažai.“ Daugelis posėdyje dalyvavusių akcentavo, kad ilgiau laikomas mėšlas tampa kompostu, jo nauda didelė, todėl išeitį pasiūlė žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis – parengti kompostavimo lauke aprašą, tuomet kompostuojamas mėšlas galėtų būti laikomas 1–2 metus.

Telšių r. ūkininkas Dainius Dargis atsigręžė į ankstesnius metus – nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo iki 2011 m. tręšimo pabaigos terminas buvo gruodžio 1 diena. Iki 2007–ųjų, jeigu nebuvo sniego ir įšalo, buvo leidžiama visą žiemą kratyti mėšlą (jeigu jį buvo galima aparti). „Kuo vėliau išveži kietą mėšlą žiemą, tuo jo mažiau išgaruoja, jis mažiau išplaunamas“, – pabrėžė D. Dargis.

Jis toliau vardijo terminus – 2012 m. terminas buvo pratęstas iki gruodžio 16 d., 2013 m. – iki gruodžio 7 d., 2015 m. – iki gruodžio 2 d., 2017 m. buvo leidžiama vežti net iki gruodžio 31 d., 2019 ir 2020 m. – iki gruodžio 2 d. Taigi, šiltėjant klimatui, dėl oro sąlygų beveik kasmet nėra galimybių baigti tręšimo iki lapkričio 15 dienos.

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius Rolandas Bleizgys teigė, kad be reikalo mėšlas pateikiamas kaip kažkoks labai baisus dalykas – jame nėra nei sunkiųjų metalų, nei aplinkai pavojingų cheminių elementų. „Tai vertybė, organinė žaliava, kurios labai trūksta. Be to, iš augalininkystės ŠESD išskiriama daugiau negu iš gyvulininkystės“, – ne pirmą kartą tai akcentuoja profesorius.

Jis sutinka, kad reguliavimas, mėšlo laikymo taisyklės turi būti, negali būti visiškos laisvės. Bet, kalbant apie terminą, R. Bleizgys siūlo nurodyti, kad yra galimybė jį pratęsti ir spręsti individualiai. Jo kolega doc. Evaldas Klimas griežtai pareiškė, kad mėšlo tvarkymo taisyklės pasenusios, jose naudojami terminai netikslūs, jas būtina keisti ir pritaikyti šių dienų realybei.

LPGA direktorius Eimantas Bičius apskritai pasiūlė keisti mėšlo tvarkymo aprašą, užuot jį lopius. O gyvulių augintojai prašė daugiau pasitikėjimo, nes jie patys atsakingi už savo žemę, patys suinteresuoti išsaugoti gamtą.

Išklausęs argumentų ministras S. Gentvilas žadėjo „orientuotis į gruodžio 1 d.“, nes, jo manymu, Lietuvoje per mažai padaryta, kad organinių trąšų būtų naudojama daugiau, jos pralaimi mineralinėms trąšoms. „Ir šiuo atveju gyvulių augintojus matau kaip sąjungininkus, tikrai ne jūs esate Lietuvos problema“, – tikino aplinkos ministras ir pridūrė, jog tikrai nenori, kad visi gyvulių augintojai pereitų į augalininkystę, jis nori padėti gyvulininkystei atsigauti.

Mainais S. Gentvilas paprašė pieno gamintojų supratingumo derantis dėl vandens apsaugos juostų. Tokį pažadą iš LPGA narių jis išgirdo.

Po LPGA ir aplinkos ministro derybų J. Vilionis klausė E. Giedraičio, ar Žemės ūkio ministerija tam neprieštaraus. „Jeigu Aplinkos ministerija duos leidimą – neprieštarausime“, – pažadėjo viceministras.

Tuo pačiu S. Gentvilas ragino ŽŪM „nesėdėti krūmuose“ ir ieškoti pinigų, nes Aplinkos ministerijos sprendimai neparemti pinigais – juos valdo Žemės ūkio ministerija.

Autorius: Dovilė Šimkevičienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos