Vilnius. Žemdirbiams ne kartą klausus, kaip deklaruoti laikinai naudojamos žemės pasėlius, žemės ūkio viceministras Andrius Palionis sako, kad priimtas sprendimas leisti deklaruoti ir su popierinėmis sutartimis.

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos užtikrinimo klausimas trečiadienį aptartas parlamentiniame Kaimo reikalų komitete.

Pasak A. Palionio, išanalizavus situaciją paaiškėjo, kad problemų kyla, nes Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pateikti duomenys Žemės ūkio duomenų centrui (ŽŪDC) kartais neatitinka ūkininkų turimų popierinių dokumentų. 

„Pavyzdžiui, žemės nuomos laikinoji sutartis baigėsi, ji pratęsta, bet erdviniai duomenys neatnaujinti. Erdviniai duomenys rodo, kad jau ji pasibaigusi, o ūkininkas turi popieriaus lapą, su kuriuo ateina deklaruoti ir jam neleidžia. (...)

Iki dabar ateina labai daug tų laikinų nuomos sutarčių, kurias NŽT patvirtina, bet erdvinių duomenų ŽŪDC nepateikia. Tad negali automatiškai deklaruoti ūkininkas, atėjęs į seniūniją

Nusprendėme leisti deklaruoti pagal tą popierinę sutartį, o ŽŪDC jau po deklaravimo, iki liepos 4 d., sutvarkys erdvinius duomenis atitinkančias popierines sutartis kartu su NŽT“, – aiškino A. Palionis.

NŽT direktoriaus pavaduotoja Irina Urbonė teigė, kad duomenys Žemės ūkio duomenų centrui teikiami kas keletą dienų.

„Per deklaravimo laikotarpį šiais metais iš Žemės ūkio duomenų centro gavome 20 laiškų dėl 27 asmenų, kad buvo tam tikrų problemų ir neatitikimų. Visi tie atvejai kuo operatyviau sutvarkyti. Kažkokių kitokių skaičių apie tai, kad kažkam daugiau yra sutrikęs deklaravimas dėl mūsų Tarnybos netinkamų duomenų pateikimo, tikrai neturime. Tad būtume išties labai dėkingi, jeigu į mus kreiptųsi“, – kalbėjo I. Urbonė.

Parlamentaras Arūnas Dudėnas teiravosi žemdirbių, kaip jie vertina esamą situaciją. Ne kartą laikino žemės naudojimo klausimą kėlęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis teigė, kad jei klausimas sprendžiamas ir sprendimas nėra vienadienis, lieka tik pasidžiaugti.

J. Sviderskis teigė pats pasiteiravęs, kaip situacijos sprendimą vertina su problemomis susidūrusios žemės ūkio bendrovės. Jis išgirdo, kad dabar deklaravimas jau pasibaigė, prie to šiemet nebus grįžta.

„Jeigu tas klausimas spręsis, tai bus tikrai gerai. Valstybės interesas irgi turėtų būti didelis, manyčiau, nes nuomos pinigai už valstybinę žemę yra mokami“, – kalbėjo J. Sviderskis.

Žemės ūkio viceministras priminė, kad statistiniai duomenys rodo, jog laikinai naudojamų žemės sklypų mažėja ir ilgainiui problema nebebus tokia aktuali.

Tai, kad laikinai naudojamų sklypų vis mažėja, akcentavo ir aplinkos viceministras Kastytis Žuromskas. Anot jo, 2023 m. liepą buvo apie 30 tūkst. laikinai naudojamų sklypų, o šiandien jų skaičiuojama 4 734.

„Per du metus NŽT susitvarkė su 25 tūkst. laikinų žemės naudotojų. Šią dieną turime 4 734 ir pagal pateiktus duomenis matome, kad tuoj bus sudarytos 1 583 sutartys ir 2 236 jau yra rengiamuose projektuose. Tad dabar turime apie 1 000 sklypų, su kuriais per pusantrų metų turėsime susitvarkyti. 

Tai tiek mūsų, tiek NŽT pozicija yra, kad mums pavyksta susitvarkyti. Kol kas termino pratęsti tikrai negalvojame. Bet jeigu matysime, kad faktai ir skaičiai kalba kitaip, trūksta laiko, tai mes tą terminą galėtume pratęsti, bet ne galvodami apie tai, kas bus po pusantrų metų.

Norėtumėme strategiškai iš to išeiti ir kad žemė būtų naudojama efektyviai, racionaliai, o tuose plotuose, kur susiplanuoja valstybė, ir tų iškandžiotų gabaliukų būtų kuo mažiau“, – teigė aplinkos viceministras.

Seimo narys A. Dudėnas teiravosi, kaip sekasi įveiklinti laisvus valstybinės žemės sklypus.

I. Urbonė akcentavo, kad dialogas su Žemės ūkio ministerija, kitomis institucijomis ir socialiniais partneriais vyksta nuolat, bandoma ieškoti sprendimų. Vis dėlto, anot jos, jei laikiną žemės naudojimą būtų siekiama prilyginti nuomai, kiltų pagrįstų teisinių klausimų ir grėsmė, kad atsiras paralelinis reguliavimas.

Panašu, kad bent jau teisės aktų projektuose vietos atsiranda ir pereinamojo laikotarpio reguliavimui. Pasak I. Urbonės, planuojama, kad pateikus laisvos valstybinės žemės nuomos prašymą, kai jau žinomas tikslus plotas, tuo laiku, kol formuojami sklypai, leisti laikinai naudotis valstybine žeme.

Tai, kad tokie pakeitimai įtraukti į ketvirtąjį Žemės įstatymo pakeitimų projektą, teigė ir aplinkos viceministras K. Žuromskas.

Išklausę pasisakymus ir diskusijas parlamentinio Kaimo reikalų komiteto nariai nusprendė patikslinti protokolinį nutarimą ir jį priimti kitame Komiteto posėdyje.