Ūkininkai: kur veda nenuosekli žaliojo kurso politika
2021-06-15

Vilnius / Kaunas. Išmokų „lubos“, Žaliojo kurso politikos nenuoseklumas, žemdirbių atstovų ir valdžios institucijų bendradarbiavimas – tai trys pagrindinės temos, kurios pirmadienio popietę buvo aptartos nuotoliniame Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Seimo Kaimo reikalų (KRK) komiteto narių susitikime.

Susitikime dalyvavo apie 30 ūkininkų atstovų, KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis, nariai Juozas Baublys ir Gintautas Kindurys.

Rengiantis šiam susitikimui LŪS pasiūlė parlamentiniam Komitetui aptarti kelias temas. Viena jų – dėl tiesioginių išmokų ribojimo. Kaip sakė LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius, Sąjungos pozicija, kurios laikomasi nuo 2019 m., taikyti išmokų „lubas“ tuo atveju, jeigu ši priemonė būtų privaloma visoms ES šalims vienodai. Ūkininkų organizacija pritaria Europos Komisijos (EK) pasiūlymui riboti išmokas nuo 60 tūkst. eurų, o virš 100 tūkst. eurų nebemokėti, išskaičius su darbo užmokesčiu susijusius kaštus (tai aktualu žemės ūkio bendrovėms, kurios įdarbina daug žmonių).

KWS 21 07 01 mob

Pasak R. Juknevičiaus, ši LŪS pozicija gali būti persvarstoma, jeigu atsirastų naujų alternatyvių siūlymų, kai bus aišku, kokios bus kuriamos tai reglamentuojančio įstatymo nuostatos.

KRK pirmininkas V. Pranckietis priminė, kad diskusijos dėl tiesioginių išmokų ribojimo jau vyko Seime, bet jos baigėsi taip nieko ir nenutarus. Nutarta palaukti EK sprendimo, kad taisyklės būtų bendros visai ES. Prie išmokų ribojimo klausimo ketinama grįžti Seimo rudens sesijoje, rugsėjį.

V. Pranckiečio nuomone, išmokų „lubos“ turėtų būti diskusijų klausimas, kadangi su ribojimais nusitaikyti į stambius ūkius, neatsižvelgiant į jokius kriterijus, būtų nebūtinai teisinga ir griautų dalį gerai veikiančių ūkių, kur dirba daug žmonių ir vystoma gyvulininkystė.

Ūkininkas iš Skuodo r. Kazimieras Jucevičius diskusijai įsibėgėjus replikavo, kad pirmiausiai tegul valdžia susitvarko su sofos ūkininkais, kurie nedirba žemės, o tik gauna paramą. „Kai su jais bus susitvarkyta, tai tada galėsite ir tas „lubas“ nustatinėti. Kiek pinigų išmetama tiems, kurie nedirba“, – sakė skuodiškis.

Žalioji politika turi būti nuosekli

Kitas aktualus žemdirbiams klausimas yra ES žalioji politika. Jeigu ji vykdoma, tai ir parama žemės ūkiui prie jos prisitaikyti turi būti atitinkama – tokią pagrindinę mintį išsako ūkininkai. Pasak LŪS, keliami reikalavimai, neįvertinus jų įgyvendinimo padarinių, demotyvuoja žemdirbius investuoti.

Pavyzdžiui, Briuselis siekia, kad 25 proc. žemės būtų ūkininkaujama ekologiškai, tačiau jau dabar akivaizdu, kad pagal Lietuvoje siūlomą šiai krypčiai paramos dydį to pasiekti nepavyks.

Ir bendras paramos žemės ūkiui skyrimas nėra adekvatus naujai keliamiems reikalavimams. Pasak LŪS, kitų fondų (tokių kaip DNR, RRF ir pan.), neskaitant BŽŪP, prisidėjimas prie žemės ūkiui keliamų žaliojo kurso reikalavimų įgyvendinimo yra minimalus arba iš viso nėra jokio rėmimo.

LŪS nuomone, bene daugiausiai sunkumų prisitaikant prie naujų reikalavimų turės augalininkystės sektorius, bet jam investicinės paramos beveik nežadama skirti, kadangi didžioji dalis nukreipiama į gyvulininkystę.

Kaip teigė LŪS vicepirminkas, Kupiškio r. ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius, jeigu pagal Briuselio nurodymus 25 proc. žemės bus paversta ekologine, o dar 10 proc. reikės skirti aplinkosauginiams tikslams, tai „kaip reikės išmokėti mums skolas bankams, už paimtą techniką ir t.t., praradus 35 proc. žemių. Pajamas iš ekologinių plotų galėsime gauti tik po kelerių metų, o iš aplinkosaugai skirtų plotų jų iš viso nebus“.

Pasak jo, į gyvulininkystės ūkius investuojant didelius pinigus, bet nesprendžiant pagrindinių problemų, gyvulininkystė neatsigaus, o augalininkystė irgi žlugdoma.

V. Pranckietis palaikė ūkininkų mintis, sakydamas, kad už atitinkamus žemės ūkio įsipareigojimus vykdant žaliąjį kursą turi būti adekvačiai ir mokama: „Neteisinga riboti gamybą pačių žemdirbių sąskaita, jeigu kažkas vykdo politiką, šiuo atveju ES.“

Į ką pakryps žaliasis kursas, pasak V. Pranckiečio, dar matysime, kadangi Briuselyje politiką dažnai formuoja nebūtinai su žemės ūkiu tiesiogiai susiję žmonės, o jų siūlomi sprendimai grindžiami ne realiai situacija, o politiniais motyvais...

Nemato vilties, kad gyvulininkystė atsigaus

LŪS vicepirminkas iš Plungės Marijus Kaktys, pats turintis pieno ūkį, pratęsė gyvulininkystės temą. Neseniai jam teko vykti į Žemės ūkio ministerijoje vykusį susitikimą dėl rengiamos Pieno strategijos. Ūkininkas kritikavo ministerijos pasirengimą, esą susitikimas buvo silpnokas...

„Pirmieji gyvi susitikimai lyg ir gerai, bet norisi konkretumo, kad neveltui reikėtų važiuoti per visą Lietuvą į Vilnių. Kai šie klausimai ateis į parlamentinį komitetą, norėtųsi, kad atsispindėtų ūkininkų išsakytos pastabos“, – pastebėjo M. Kaktys.

Jis oponavo kolegos iš Kupiškio nuomonei, kad gyvulininkystei skirti labai dideli pinigai, nes 165 mln. eurų paramos nėra tiek ir daug. Išdalijus tokią sumą, per Lietuvą gautųsi tik 400 investicinių projektų. Su tokia parama, pasak M. Kakčio, nebent tik galima sustabdyti gyvulių skaičiaus mažėjimą šalyje, o gyvulininkystės plėtrai reikėtų kur kas daugiau lėšų.

„Gyvulininkystė imli pinigams, kadangi reikia modernizuotis, kad palengvintume darbą, kuris yra labai sunkus ir jaunimui nepatrauklus“, – apie šakos perspektyvas kalbėjo M. Kaktys. Jis dar kartą priminė istoriją su mėšlo tvarkymo ribojimais, diskusijos dėl jų truko ilgai, tam tikrų rezultatų pasiekiama. Tačiau kiek sugaišta laiko, o ūkininkai iš karto sakė, kad nereikia tų neadekvačių ribojimų.

Temą apie gyvulininkystę pratęsęs Skuodo r. ūkininkų atstovas K. Jucevičius teigė, kad realiai rajone matomas gyvulių skaičiaus mažėjimas. Ūkiai smulkūs, jų savininkai dažnai vyresnio amžiaus, neturi nei jėgų, nei finansų modernizuoti fermas. O jaunimas sunkiai dirbti nenori, be to, ir uždarbis iš mažo ūkio menkas.

„Ūkininkai nemato perspektyvų, nėra tos strategijos gyvulininkystės iš viso. Be to, reikia tvarkyti veislininkystę. Mūsų nuomone, privatizuoti veislininkystės įmonių nereikia, nes jas visai prarasime. Jeigu dabartinės dirba nuostolingai, tai reformuokite, vadovus keiskite ar pan.“, – siūlė K. Jucevičius.    

Ragino žemdirbius būti vieningais

Ūkininkus skaudina situacija, kai pasak R. Juknevičiaus, šimto metų istoriją turinti LŪS tapo nepageidautina, t.y. lobistinę veiklą vykdančia organizacija. Norėta išgirsti, ar politikai irgi taip pat žvelgia į LŪS.

„Nerasčiau tos ribos, kur prasideda lobizmas ir kur baigiasi bendradarbiavimas. Politikai kuria įstatymus, žemdirbiams atstovaujančios organizacijos išsako savo nuomonę, ir tai yra normalu. O Lobizmo įstatymas turėtų būti tobulintinas, kad nepaverstume žmonių neteisėtai veikiančiais. Reikia skirti kuo daugiau dėmesio bendradarbiavimui su socialiniais partneriais“, – teigė V. Pranckietis.

KRK pirmininkas pakvietė ūkininkų sąjungą būti aktyvia, ypač rengiant naujos redakcijos Žemės ūkio rūmų įstatymą, ir paragino visus žemdirbius vieningiau bei skaitlingiau dalyvauti jiems atstovaujančių organizacijų veikloje. Esą nėra gerai, kai prisikuria daug smulkių, menką narių skaičių turinčių organizacijų. Tokiu būdu atstovavimas jiems tampa išskaidytas ir nevienareikšmiškas. Reikėtų kurti organizacijas, kurios labiau vienytų žemdirbius.

Posėdyje dalyvavę ūkininkai, kaip dažnai būna panašiuose žemdirbių susitikimuose su politikais, išsakė ir daugiau neraminančių problemų, pradedant jau minėtais klausimais ir baigiant mokesčių pertvarka, melioracija bei laukinių paukščių žala pasėliams... Prie šių klausimų, pasak V. Pranckiečio, dar ne kartą bus grįžtama ir KRK posėdžiuose, kuriose visuomet dalyvauja ir žemdirbių organizacijų atstovai.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ar jus tenkina šio sezono kviečių ir rapsų supirkimo kainos?
Orai