Vilnius. Liko kelios dienos, per kurias daugybė ūkininkų dar privalo rasti laiko užpildyti elektroninį Tręšiamųjų produktų žurnalą. Deja, tai daryti jiems labai nesiseka, dėl to galima netekti dalies apskaičiuotų išmokų.

Antradienio popietę Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) surengė nuotolinę konsultaciją, kurioje Žemės ūkio duomenų centro ir ŽŪM specialistai detaliai rodė ir aiškino, kaip užpildyti minėtą žurnalą, kuris integruotas į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS).

Tai, kad šis reikalas itin aktualus, parodė ir prisijungusiųjų į nuotolinę konsultaciją skaičius – jų buvo daugiau nei 700.

Nors iki šiol ŽŪM išplatino ne vieną informaciją, kas ir kokiais terminais privalo Žurnalą pildyti, tačiau per konsultaciją žemdirbiai vėl apie tai tikslinosi. Užduota daugybė klausimų – tiek apie bendrą tvarką dėl Žurnalo, tiek apie detales, kaip ir ką reikia įvesti jį pildant.  

Net 90 proc. pareiškėjų žurnalo dar neužpildė

Nors pagal patvirtintą tvarką žurnalą reikia užpildyti per 20 dienų panaudojus trąšas, tačiau jau dabar aišku, kad tik menka dalis ūkininkų tą padarė arba bent jau pabandė padaryti.

Kaip sakė žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis, Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenys rodo, kad net 90 proc. pareiškėjų (dalyvaujantieji agrarinės aplinkosaugos programose ir  ekologinėse sistemose), kurie privalėjo elektroninį žurnalą užpildyti, to dar nepadarė.

Paskutinis galimas terminas – iki lapkričio 1 dienos.

„NMA tikrins, ar užpildytas Žurnalas. Jeigu nebus užpildytas, 1 proc. bus mažinama paramos suma, apskaičiuota pagal paramos priemonę ar ekologinę sistemą“, – priminė E. Giedraitis.

Prašė pratęsti pildymo terminą

„Tokiais tempais iki lapkričio 1 d. tikrai nespėsime. Kasdien susiduriame su prisijungimo ar duomenų pildymo trikdžiais PPIS sistemoje. Ar tikrai būtina taikyti 1 proc. sankciją? Ką tikimasi tuo pasiekti? Sankcijos ūkininkų neapsaugos nuo programos sutrikimų ir neišmokys pildyti Žurnalo PPIS sistemoje. Ar negalima šiemet išsiversti be nuobaudų? Reikia pereinamojo laikotarpio“, – komentavo rajoninių biurų augalininkystės konsultantai, į kuriuos daug ūkininkų kreipiasi, prašydami pagalbos, nes patys negeba užpildyti Žurnalo.

Kai kurie ūkininkai ar jų rajoninių organizacijų atstovai svarstė, galbūt yra galimybė pratęsti galutinį Žurnalo pildymo terminą bent iki gruodžio 1 dienos. Deja, E. Giedraitis to nepažadėjo, esą tokio termino pareikalavo Europos Komisijos (EK) auditas, todėl ir dėl jo pratęsimo reikėtų kreiptis į EK.

Į smulkias klaidas dėmesio nekreips?

Per nuotolinę konsultaciją dar kartą atsiskleidė ir tai, kad minėtas elektroninis žurnalas dar nėra tobulas, kaip ir anksčiau žemdirbiai yra pastebėję, jog sistema turi spragų. Pavyzdžiui, dubliuojasi laukai, neatskirtos vandens pakrančių juostos, neaišku, kaip rašyti kintamomis normomis lauke beriamų trąšų duomenis, kaip pavadinti laukus, kuriuose derlius nuimtas, o tręšta rudenį, bet bus sėjama tik pavasarį ir pan.

Be to, nėra galimybės suvedus visus ūkio duomenis apie tręšimus juos matyti apibendrintus ir pan.

„Žurnalas naujas, dabar svarbu jį pildyti, kad visi priprastų tą daryti. Todėl dėl smulkių klaidelių nieko tokio“, – patikino viceministras. Jis pažadėjo, kad ŽŪM ateityje žurnalą tobulins, padarys jį aiškesnį ir informatyvesnį, o į ūkininkų pastabas bus atsižvelgta.

Kiek azoto, fosforo ir kalio gali patekti į hektarą

Tręšiamųjų produktų elektroninio žurnalo vienas tikslų – kontroliuoti, ar ūkininkai neviršija savo laukuose naudojamų ES nustatytų azoto, fosforo ir kalio kiekių į hektarą per metus. Kaip paaiškėjo per konsultaciją, yra ūkininkų, kurie nežino, kiek minėtų elementų gali su mineralinėmis ir organinėmis trąšomis patekti į hektarą.

Viceministras E. Giedraitis šiuos skaičius įvardijo: azoto – 210 kg/ha (skaičiuojant bendrą tiek mineralinių, tiek organinių trąšų N kiekį), 90 kg/ha – fosforo (P₂O₅), 240 kg/ha – kalio (K₂O). Skaičiuojama per kalendorinius metus.