Vilnius. Nacionalinė žemės tarnyba sako vis dar tikrinanti, kiek yra įstatymuose numatytą žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo 500 ha ribą viršijančių asmenų.

Ši tema aptarta parlamentiniame Kaimo reikalų komiteto posėdyje.

Patikrinimo rezultatus pristačiusi Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Irina Urbonė teigė, kad šiemet ir pernai tikrinta, siekiant suprasti, kaip veikia dabartinis teisinis reguliavimas, ar būtų tikslinga jį koreguoti nurodant, jog juridiniai asmenys būtų susiję nepriklausomai nuo valdomų akcijų, pajų, teisių dalies.

Tyrimui naudoti Žemės ūkio duomenų centro ir Registrų centro duomenys, jis atliktas kartu su Valstybine duomenų agentūra.

Anot I. Urbonės, nustatyta, kad šiuo metu 102 juridiniai asmenys viršija 500 ha ribą, tačiau 43 iš jų verčiasi gyvulininkyste ir turi daugiau nei 500 sutartinius gyvulius, tad darytina išvada, kad šie asmenys įstatymo reikalavimų nepažeidžia.

„Taip pat 31 juridinis asmuo turi daugiau nei 500 ha – jų patikrinimas atliekamas toliau. Šiuo atveju dar tiksliai pasakyti negalime, yra pažeidimas ar ne.

28 juridiniai asmenys viršytų nustatytą 500 ha ribą, jeigu juridiniai asmenys pagal nurodytą įstatymą būtų susiję nepaisant kiekio akcijų, pajų“, – kalbėjo I. Urbonė.

Jos teigimu, dėl minėto 31 asmens toliau atliekamas tyrimas, nes pirminė analizė atlikta nuasmeninus duomenis. Dabar jau nustatoma, kokie tiksliai tai yra juridiniai asmenys, o paskui jau bus galima pasakyti, ar įstatymai pažeisti. Planuojama, kad galutiniai rezultatai bus po 2–3 savaičių.

Po šio tikrinimo NŽT siūlo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo atitinkamuose straipsniuose susijusius juridinius asmenys vertinti nepaisant valdomų akcijų, pajų, teisių kiekio.

Taip pat mano, kad tokia analizė turėtų būti atlieka kasmet. Vis dėlto I. Urbonė pastebėjo, kad šiemet minėtas tyrimas užtruko, nes šiuo metu NŽT nėra ne vienos valstybinės informacinės sistemos valdytoja. Tad būtinas greitas priėjimas prie Valstybinės duomenų agentūros duomenų.

Tai vėliau akcentavo ir NŽT direktorius Saulius Mickus, teigęs, kad norint, jog Tarnyba tokią stebėseną atliktų nuolat, jai būtina suteikti ir reikiamus įrankius, nes šiandien „procesas yra ilgai trunkantis ir klampus“.

„Kai NŽT tikrina vykdydama veiklą, jis tikrina situaciją prašymo padavimo momentu, bet gyvenimas vyksta, tad tuos procesus, kurie vyksta ne prašymo padavimo metu, taip pat reikėtų patikrinti,  jei įstatymu nustatomi tam tikri apribojimai“, – teigė NŽT direktoriaus pavaduotoja.

Parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika teiravosi, ar įstatymas numato, kas atsitiktų tuo atveju, kai sumažėja gyvulių (dabar esant atitinkam gyvulių kiekiui galima turėti ir didesnį nei 500 ha plotą), kokia tai procedūra ir pasekmės.

I. Urbonė aiškino, kad įstatymas numato, jog sumažėjus gyvulių skaičiui yra numatyta procedūra, kai siūloma išpirkti galimos valdyti žemės perviršį. Jeigu nesutinkama, tam irgi yra numatyta viešojo intereso gynimo procedūra. Ji sutiko su K. Mažeikos pastebėjimu, kad praktikoje to dar nėra buvę.

Posėdžio dalyviai teiravosi, ar realu įvertinti įvairių fondų statusą. NŽT Teisės skyriaus vedėja Aušra Račkauskaitė aiškino, kad šiuo metu Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme išskirtinių teisių jokiems fondams nenumatyta.

„Taip pat susiduriame su atvirų akcinių bendrovių problema. Susekti akcijas, kurias tą dieną kažkas turi, irgi neturime galimybių. Tai, kad įstatyme yra spragųmes tikrai pripažįstame. Tikriname tik juridinius asmenis tokiomis galimybėmis, kokias turime“, – teigė A. Račkauskaitė.

Į fondus dėmesį atkreipė ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Anot jo, fondai ir per juos veikiantys fiziniai asmenys yra didžiausia problema, nes jie superka žemę, jos nedirba, bet sukelia nuomos kainas, o tai atsiliepia žemės ūkio produkcijos gamyba užsiimantiems žemdirbiams.

„Fizinius asmenis (...) paliekame šone ir kocentruojamės į tuos, kurie užsiima produkcijos gamyba, laiko gyvulių, kurių visoje Lietuvoje katastrofiškai mažėja. (...) Į tai reikėtų labai atkreipti dėmesį, nereikėtų galąsti kalavijo prieš juridinius ir fizinius asmenis, kurie užsiima žemės ūkio produkcijos gamyba“, – kalbėjo J. Sviderskis.

Tai, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti fondams, teigė ir Seimo narys Kazys Starkevičius. „Noriu atkreipti dėmesį į didžiausią pavojų – įvairius investicinius fondus. Kaip matome reklamose, jie perka bet kokią žemę: užstatytą, neužstatytą, nuomotą ir neišnuomotą. Mano manymu, tokia plėtra ten iš tikro viršija 500 ha, tad reikia tikrinti jų susietumą, numatyti visas priemones“, – kalbėjo K. Starkevičius.

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teiravosi, ko planuojama imtis dabartinėje situacijoje, matant patikrinimo skaičius. „Galima suprasti, kad dalis valdo žemę pažeisdami įstatymą. Ar jūs planuojate imtis kažkokių veiksmų šiems atvejams spręsti? Ar turite pakankamus teisinius mechanizmus ir įrankius tą padaryti?“ – klausė žemės ūkio ministras.

I. Urbonė teigė, kad dar negalima tvirtai pasakyti, jog minėtas 31 juridinis asmuo pažeidžia nuostatas, nes patikrinimas dar nepabaigtas.

„Kai mes tą patikrinimą baigsime ir matysime, yra pažeidimų ar ne, tada atitinkamai reaguosime. Kaip minėjau, tam tikrų priemonių įstatymas jau numato ir jų, be abejo, imsimės“, – tikino NŽT direktoriaus pavaduotoja. Ji vėliau pridūrė, kad iki šiol tos priemonės nebuvo pasitelktos, tad kol kas sunku pasakyti, ar jų pakanka. 

Pasak aplinkos viceministro Kastyčio Žuromsko, manoma, kad dabartiniai teisės aktai suteikia galimybes atpirkti tuos sklypus. „Jei matysime, kad ko nors trūksta ir bus rasti tie pažeidimai, tai patikėkite, tikrai jų neslėpsime, viešinsime“, – tikino K. Žuromskas.

Tai, kad labai atidžiai reikėtų pasverti kiekvieną pokytį, teigė ir ūkininkas, LŽŪBA viceprezidentas Alfredas Bardauskas, retoriškai klausdamas, kas atėjus laikui pirks, pavyzdžiui, jo ūkį, jei vaikai nenorės perimti, išdraskyti pardavimui po gabaliuką nesinorės. Juolab kad jauni ūkininkai neturi finansų ir negali gauti paskolų.

„Stambesni ūkiai jau turi po 500 ha – jie nebegali pirkti. Tai mes čia jau sukūrėme prielaidą atsirasti kažkokiems investiciniams fondams“, – svarstė A. Bardauskas.

Parlamentinio Komiteto pirmininkas K. Mažeika siūlė Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms sėsti prie stalo ir kartu ieškoti sprendimų.

„10 metų turime įstatymą su tikrai griežtais įrankiais ir kontrolės mechanizmu, bet akivaizdu, kad kažkas neveikia. Reikia tą įgalinti. (...) Turbūt atėjo laikas, kai prireikė papildomų saugiklių“, – kalbėjo K. Mažeika, pažadėjęs, kad prie šio klausimo ateityje dar bus grįžta.