Vilnius. Seimas priėmė svarstyti Melioracijos įstatymo pataisas, supaprastinančias melioracijos sistemų ir statinių nurašymą bei sunaikinimą.  

Už buvo 106 parlamentaras, o susilaikė vienas. Toliau pataisos turėtų būti svarstomos gegužės 20-ąją. Taip pat paprašyta Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikti projekto antikorupcinio vertinimo išvadą.  

Kaip Seime sakė žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, tokia tvarka sumažins įrenginių šeimininkų administracinę naštą, bus atsisakyta nereikalingų darbų, šių statinių nurašymo tvarka būtų paprastesnė, jeigu jie nedaro jokio poveikio aplinkai. 

„Melioracijos sistemos, kurios nebereikalingos, nenaudojamos, sunykusios arba yra urbanizuotose teritorijose, kur iš principo tie (sutvarkymo arba sunaikinimo – red. past.) darbai neįmanomi ir nėra tam tikslo. Keramikiniai vamzdeliai nedaro jokio poveikio, tiesiog būtų paliekami sunykti neįpareigojant išmontuoti“, – Seime pristatydamas pataisas aiškino ministras. 

Seimo narys Simonas Gentvilas pasiūlė nudėvėtų  sistemų naudotojus arba savininkus atleisti nuo likutinės vertės skaičiavimo, o parlamentaras Alvydas Mockus tvirtino, kad apgyvendintose teritorijose melioracijos sistemos apsaugo nuo potvynių ir jas reikėtų ne naikinti, o perduoti savivaldybėms.  

„Dažnu atveju melioracijos sistema, esanti urbanizuotoje teritorijoje, yra vienintelis išsigelbėjimas ten gyvenantiems žmonėms nuo potvynių. Nurašydami šitas sistemas mes iš esmės sunaikiname mechanizmą finansuoti šitų sistemų remontą. Gal būtų tikslinga visų pirma atlikti sistemų inventorizaciją, dalį sistemų, kurios atitiktų paviršinių lietaus nuotekų sistemos parametrus, perduoti savivaldybėms tvarkyti, o likusias turbūt nurašyti“, – kalbėjo A. Mockus. 

I. Hofmanas aiškino, kad tokių sistemų atstatyti neįmanoma, nes jos apstatytos pastatais. „Tokios melioracijos sistemos neveikia arba dėl natūralių procesų, arba dėl pažeidimų vykdant statybas. Ir ten melioracijos sistemų atstatymas neįmanomas būtent dėl užstatymo“, – teigė ministras.    

Seimo narys Valius Ąžuolas priekaištavo, kad melioruotose vietovėse prasidėjus statyboms ir sutrikdžius sistemos veiklą nukenčia aplinkiniai žmonės, parlamentaras Eimantas Kirkutis ministro klausė dėl melioracinių griovų likimo.  

„Melioraciniai grioviai dažniausiai lieka urbanizuotose teritorijose. Tai tokiu atveju, jeigu būtų nurašomas tokių griovių tinklas, liktų be priežiūros, nepadarius pralaidų laikui bėgant užtruktų, žmonės užverstų, urbanizuotos teritorijos imtų skęsti, nes nėra vamzdžių, bet yra griovių sistema“, – kalbėjo E. Kirkutis.   

I. Hofmanas tikino, kad sistemos, atliekančios vandens pralaidos funkciją, nebus naikinamos arba paliekamos sunykti. „Tačiau, jeigu tas melioracijos griovys neatlieka jokios funkcijos, tarkime, yra miške, reikėtų užlyginti, kas būtų sudėtinga, tai tiesiog paliekama natūraliai sunykti ir kad nereikėtų atlikinėti to nereikalingo darbo“, – tvirtino ministras. 

Žemės ūkio ministerijos 2023 metų duomenimis, valstybei priklausančių melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimas siekė 74,4 proc. Iš 2,5 mln. hektarų nusausintų žemių ūkio naudmenų 2 mln. ha drenažo yra itin blogos būklės.