Vilnius. Nuo šių metų įsigaliojusi Medžioklės įstatymo nuostata, kad ūkininkams laukinių gyvūnų padaryta žala pasėliams turi būti atlyginama tik tada, kai sunaikinta daugiau kaip 5 proc. pasėlių, turi būti tobulinama, mano parlamentinis Kaimo reikalų komitetas (KRK).

Trims Komiteto nariams balsavus už, vienam – prieš ir vienam – susilaikius, KRK pritarė naujoms Medžioklės įstatymo pataisoms, kuriomis būtų sugrįžta prie anksčiau galiojusios tvarkos, kai žala atlyginama be jokių minimalių slenksčių.

Pasak parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininko Bronio Ropės, buvo būtina sugrįžti prie šio klausimo, nes priimant įstatymą 5 proc. nekompensuojamos  žalos slenkstis nebuvo tinkamai išdiskutuotas, įstatyme atsirado skubotai, dėl jo sulaukta ir žemdirbių asociacijų kreipimųsi. 

„5 procentai gali kai kam būti 1, 5 ar 10 ha, už kuriuos negaunama jokio nuostolių atlyginimo už žvėrių padarytą žalą“, – aiškino B. Ropė, primindamas, kad žala atlyginama pagal numatytą metodiką, niekas iškart ir paprastai negauna.

Nuotoliniame posėdyje dalyvavęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis taip pat teigė, kad kai kuriais atvejais 5 proc. sudaro nemažą nuostolį, tad žemės ūkio sektoriaus nuogąstavimas yra visiškai suprantamas. Tad tokioms pataisoms pritariama. 

Jis taip pat akcentavo, kad ten, kur medžiotojai bendradarbiauja su žemės ūkio sektoriaus atstovais, paprastai jokių problemų ir taip nekyla, konfliktiniai atvejai yra labiau pavieniai.

Vis dėlto Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ vadovas Raimondas Ribačiauskas teigė, kad toks pokytis bus didele našta medžiotojams. Jis priminė, kad žvėrys yra valstybės nuosavybė, o medžiotojai išlaiko tam tikras minimalias populiacijas. 

„Ar minimali, ar kažkokia kitokia populiacija vis tiek eina maitintis į privačią ar valstybinę nuosavybę, kurioje siekiama pelno, ten sėkmingai ūkininkaujama. Medžiotojai moka mokesčius valstybei.

Net jei yra minimali populiacija, kurios negalima medžioti, gauti pajamų, mes turėsime mokėti mokesčius valstybei ir žemės bei miškų savininkams (...) jei griežtai šią naštą uždedame medžiotojų bendruomenei, kas prisiims atsakomybę, kai daugelis būrelių tą minimalią populiaciją sumažins vos ne iki nulio, kad nemokėtų tų didžiulių mokesčių “, – argumentavo R. Ribačiauskas, ragindamas ne keisti minimalios žalos slenkstį, o apskritai žalos apskaičiavimo metodiką.

B. Ropė jam replikavo, kad iki šių metų sausio galiojo senoji tvarka, prie kurios siūloma grįžti, ir, atrodo, kad visiems ta tvarka tiko.

Tam, kad reikėtų diskutuoti apie pačią metodiką, pritarė ir Seimo narys Kęstutis Mažeika, tuo pačiu sutikdamas, kad, žiūrint iš ūkininko pusės, kai kuriais atvejais 5 proc. žala, vertinant negautą derlių gali būti ir pakankamai nemaža finansinė išraiška.

„Man kyla abejonių ir norisi platesnės diskusijos“, – sakė K. Mažeika.

Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius tikino, kad ankstesnė tvarka galiojo ir niekam problemų nekėlė, tad jis ragino sugrįžti prie pozityvaus dialogo, nes tik bendras ūkininko ir medžiotojo veikimas duoda gerų rezultatų.

Jis taip pat priminė, kad ūkininkai ne kartą yra kėlę klausimą dėl žalos apskaičiavimo metodikos ir ragino nepamiršti, jog ne tik medžiotojai turi įsipareigojimų, bet ir valstybė – dėl nemedžiojamųjų gyvūnų.

„Už žalą reikia atlyginti. Juk jei mašinos nubrauksi bamperį, jūs nesakote, kad nereikia atlyginti, nes nesudaro 5 proc. Čia jau sveiko proto kriterijus turėtų būti“, – kalbėjo M. Maciulevičius.

Kiti posėdžio dalyviai kalbėjo apie tai, kad yra įvairių situacijų ir vienur medžiotojai su ūkininkais sutaria puikiai, kitur kyla problemų. Tuo labiau, kad net ir būdamas medžiotoju savo žemėje ūkininkas negali medžioti, ta daryti gali tik to būrelio nariai.

Tai, kad Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, jog jei miško savininkas ar ūkininkas yra medžiotojas ir norėtų medžioti savo teritorijoje, tai su tuo klubu turėtų būti sudaroma sutartis, priminė Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis. Vis dėlto, anot jo, instrumentas yra, bet jis ignoruojamas ir nevykdomas.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Virginijus Kantauskas teigė, kad kaimyninėse šalyse yra skirtingi skaičiavimai, bet daug kur yra numatyta riba, kuo kurios žala kompensuojama.

„Gal reikėtų didesnės diskusijos šiuo klausimu, bet medžiotojai visiškai nešti šio nuostolio dengimo neturėtų“, – teigė V. Kantauskas, svarstydamas, kad, galbūt, prie to galėtų prisidėti valstybė iš medžiotojų sumokamų mokesčių.

Kaimo reikalų komitetas Medžioklės įstatymo pataisoms pritarė, jos dar bus svarstomos ir pagrindiniame – Aplinkos apsaugos komitete.

Kaimo reikalų komitetas taip pat neatmeta galimybės grįžti prie diskusijų apie tvarkas ir metodikas. Pasak B. Ropės, tą derėtų daryti kartu su Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijomis.