Vilnius. Diskusijos Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) dėl gyvūnų daromos žalos žemės ūkiui dar kartą apnuogino seną problemą: kol valstybė džiaugiasi atsistatančiomis gyvūnų populiacijomis, žemdirbiai skaičiuoja tūkstantinius nuostolius.

Siūlymai žalos atlyginimo ieškoti medžiotojų sumokamuose mokesčiuose ir kova dėl „5 procentų taisyklės“ naikinimo žada užsitęsusius ginčus tarp politikų, ūkininkų ir medžiotojų.

Seimo KRK narys Kęstutis Mažeika rėmė prie sienos Aplinkos ministeriją, kad žala turi būti paskaičiuota pagal normalią metodiką, nes kol kas nieko nėra padaryta, o „kad nėra pinigų, visi žinome.“

Medžiojamieji gyvūnai: kova dėl kiekvieno procento

Viena aštriausių diskusijų ašių išlieka medžiojamųjų gyvūnų – šernų, elnių, briedžių – padaryta žala ir jos apskaičiavimo metodika. Žemdirbių bendruomenė piktinasi galiojančiu Medžioklės įstatymo 18 straipsniu, kuriame įtvirtinta nuostata, jog žala pradedama skaičiuoti tik tada, kai ji viršija 5 proc. viso ūkininko pasėlių ploto.

Žemės ūkio viceministro Gedimino Tamašauskio teigimu, ši nuostata yra didžiulė skriauda ūkininkams, nes net ir nedidelis procentas prarasto brangių kultūrų derliaus virsta milžiniškais finansiniais nuostoliais.

„Žala turėtų būti skaičiuojama nuo pirmojo procento, kaip yra su naminiais gyvuliais – jei mano karvė nuės kaimyno kopūstus, turėsiu atlyginti viską iki paskutinio cento. Bet jeigu 150 elnių banda nuėda mano kukurūzus (turiu vaizdo medžiagą), tai kompensuoti nereikia“, – posėdyje ironizavo ūkininkas Darius Viliušis.

Ūkininkas Vytautas Buivydas kompensuoti gyvūnų padarytus nuostolius siūlo ne pagal plotą, o pagal žalos dydį, nes skirtingų kultūrų plotuose susidaro skirtinga žala: pievose, javų pasėliuose ar uogynuose ir daržovių laukuose ji gali skirtis šimtais kartų. Tokia nuostolių apskaičiavimo metodika taikoma Latvijoje.

Nors Seimo Aplinkos apsaugos komitete buvo bandoma šią 5 proc. ribą naikinti, sprendimas atidėtas rudeniui, o tai reiškia, kad šio sezono derliaus nuostolius ūkininkams vėl gali tekti dengti savo sąskaita. Medžiotojų atstovai savo ruožtu argumentavo, kad minimali riba yra būtina siekiant išvengti smulkių, administracine prasme brangių vertinimų, tačiau sutinka, kad reikalingas kompromisas.

Valstybės saugoma prabanga žemdirbių sąskaita?

Jei medžiojamų gyvūnų žalos atlyginimo mechanizmas, nors ir kritikuojamas, bent jau egzistuoja, tai nemedžiojamų paukščių (gervių, gulbių, iš dalies ir žąsų) daroma žala lieka pilkojoje zonoje. KRK nariai pabrėžė, kad gervių ir žąsų populiacijos per pastaruosius dešimtmečius išaugo kartais, o jų daroma žala, ypač prie vandens telkinių ar pelkių, yra katastrofiška.

„Tikrai akį džiugina skrendantys paukščių pulkai, bet tikrai nedžiugina vaizdas ūkininko pasėliuose, kur jie ištisus plotus nutrypia ir nulesa“, – konstatavo žemės ūkio viceministras G. Tamašauskis. Šiuo metu Lietuvoje nėra teisinio mechanizmo, kuris leistų visiškai kompensuoti gervių ar gulbių padarytus nuostolius, nes tai reikalauja ne tik Medžioklės, bet ir Laukinės gyvūnijos bei Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymų pakeitimų.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas posėdyje rėžė tiesiai, kad Paukščių apsaugos direktyva 2009 m. įpareigoja valstybes ne tik saugoti rūšis, bet ir valdyti jų populiacijas taip, kad būtų išlaikyta pusiausvyra su ekonominiais ir rekreaciniais reikalavimais. Jo teigimu, ši direktyvos dalis Lietuvoje įgyvendinama nepakankamai, o ūkininkai tampa populiacijų auginimo įkaitais.

Biurokratinės džiunglės: naujos grupės ir senos metodikos

Nors 2024 m. pabaigoje buvo atnaujinta žalos apskaičiavimo metodika, įteisinant modernius metodus, pavyzdžiui, dronų naudojimą, praktikoje vis dar kyla problemų. Savivaldybių asociacijos atstovas Gediminas Vaičionis pastebėjo paradoksą: metodikoje dronai paminėti, tačiau ministerijų raštuose teigiama, kad jų duomenys teisme gali būti atmesti dėl metrologinės patikros trūkumo. O gyvūnų padaryta žala turi būti kompensuojama 100 procentų, nes pagal šalies Konstituciją laukinė gyvūnija yra valstybės nuosavybė.

Be to, savivaldybės skundžiasi, kad žalos vertinimo komisijų darbas joms yra nuostolingas – valstybės skiriamos dotacijos padengia tik apie 50 proc. realių išlaidų. G. Vaičionis siūlo šią funkciją apskritai perduoti Aplinkos ministerijai, kad ši tiesiogiai susidurtų su administravimo našta ir greičiau ieškotų sprendimų.

Aplinkos ministerija informavo apie įkurtą naują struktūrinį padalinį – Gyvūnijos išteklių valdymo politikos grupę, kuriai pavesta spręsti ir žalos atlyginimo klausimus. Tačiau žemdirbių atstovai į tokias naujienas žiūri skeptiškai. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Gedas Špakauskas pabrėžė, kad ūkininkams reikia ne naujų komisijų ar grupių, o realaus darbo ir atgalinio ryšio, nes iki šiol, anot jo, niekas nenuveikta.

„Todėl kviesčiau pirmiausia socialinius partnerius, išsikalbėti, susidėlioti svarbiausius akcentus ir pradėti dirbti, informuojant, kas nuveikta. O jeigu mums tik kartosite, kad netrukus kažką dar tik darysite, tai mūsų neįtikinsite. Problema aštrėja ir gilėja, norime pagaliau susitikimų ir gal jau užteks laukti“, – griežtai pasisakė G. Špakauskas.

Technologinė pažanga: pranešimai „akimirksniu“

Vienas iš nedaugelio teigiamų posūkių – sėkmingai veikianti elektroninė pranešimų apie žalą sistema. Aplinkos ministerijos atstovas Algirdas Klimavičius pažymėjo, kad ūkininkai greitai išmoko naudotis sistema, o pranešimai medžiotojus pasiekia akimirksniu. Tai leidžia medžiotojams operatyviau reaguoti ir taikyti prevencines priemones, nelaukiant savivaldybių komisijų įsikišimo.

Visgi medžiotojų bendruomenė jaučia įtampą. Anot jų, pranešimų srautas išaugo kelis kartus, o reikalavimai atlyginti žalą tampa vis sunkesne našta būreliams, kurie ir taip investuoja į repelentus, tvoras bei kitas apsaugos priemones.

Laukia sprendimų paketas

K. Mažeika pastebėjo, kad Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos šitą klausimą kaip karštą bulvę mėto viena nuo kitos. „Reikia aiškios tvarkos, kokią pasiekėme su vilkų daromos žalos atlyginimu – ten dabar yra ir metodika, ir moksliniai tyrimai, ir skaidri kompensavimo sistema“, – apibendrino Seimo narys.

Seimo Kaimo reiklaų komiteto pirmininkas Bronis Ropė posėdį baigė konkrečiu pažadu: iki kito posėdžio kartu su K. Mažeika  suformuluos protokolą su reikalavimais Vyriausybei ir ministerijoms.

Ūkininkams telieka tikėtis, kad rudenį pasėlių derlius bus saugomas ne tik baidyklėmis, bet ir veiksmingais įstatymais.

Ministras A. Palionis: „Lėšų neturi būti ieškoma žemdirbių kišenėse“

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis, nors Seimo KRK posėdyje nedalyvavo, išsakė savo nuomonę politikams. Kaip teigiama BNS pranešime, jis laikosi griežtos pozicijos – žemės ūkio gamybai skirti pinigai negali būti naudojami laukinių žvėrių maitinimui kompensuoti. Ir siūlo sprendimą – revizuoti medžiotojų sumokamus mokesčius ir būtent iš jų formuoti žalos atlyginimo fondą.

„Gal neikim į žemės ūkio pinigus. Pradžiai reikėtų pažiūrėti medžiotojų sumokamą mokestį ir kur jis panaudojamas. Patikrinkime, ar tie visi pinigai, kurie ir turėtų būti žalos kompensavimui skiriami, kam jie naudojami iš tikrųjų“, – BNS citavo A. Palionį.

Ministras pabrėžia, kad jei valstybė formuoja politiką saugoti tam tikras rūšis, ji privalo tam skirti ir atitinkamą finansavimą iš bendrų biudžeto asignavimų, o ne perkelti naštą ant sektoriaus, kuris orientuotas į maisto gamybą žmonėms.