Vilnius. Kelią skinasi įstatymų pataisos, kuriomis siūloma keisti valstybinės žemės pardavimo tvarką. Tarp ministerijų siūlymų – leidimas parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus iki 5 hektarų.

Apie valstybinės žemės ūkio ir miškų paskirties žemės pardavimą trečiadienį diskutuota parlamentiniame Kaimo reikalų komitete. Komentuodamas Seimo narių Kazio Starkevičiaus ir Viktoro Fiodorovo pateiktas įstatymo pataisas, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigė, kad su Aplinkos ministerija rastas kompromisinis variantas.

Anot jo, Žemės ūkio ministerija pritaria valstybinės žemės sklypų iki 5 ha (parlamentarų siūlymas buvo iki 10 ha) pardavimui 20 proc. didesne nei rinkos kaina.

Tai komentuodamas K. Starkevičius teigė pozityviai vertinantis tokį kainos dydžio nustatymą. Anot jo, taip iškart nebelieka argumentų prieštaraujantiems pardavimui ne aukciono tvarka, nes, pasak K. Starkevičiaus, dabar žemės sklypų pardavimo kaina paprastai būna apie 10 proc. didesnė už nustatytą pradinę.

Seimo nariai taip pat kėlė klausimą, ar toks principas galėtų būti taikomas ir miško paskirties žemės sklypams. Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Aurimas Saladžius teigė, kad įsiterpę sklypai galėtų būti parduodami aukcionuose. 

„Aplinkos ministerija neprieštarautų. Čia yra politinis sprendimas, bet pagal galiojančius teisės aktus tai leidžiama daryti, tad mes palaikytumėte, kad būtų įveiklinti ir tie sklypai, kurie nesiriboja su valstybiniais miškų plotais“, – kalbėjo A. Saladžius.

Tam, kad analogiškai žemės ūkio paskirties sklypams galėtų būti parduodami ir miškų paskirties sklypai, teigė pritariantis ir I. Hofmanas.

Pritarimą tam, kad įsiterpusios miško paskirties žemės sklypų pardavimas galėtų keistis ne su Miškų įstatymo pataisomis, o kartu su žemės ūkio paskirties žemės pardavimo keitimu, išsakė ir Lietuvos miško ir žemių savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.

Kalbėdami apie įsiterpusių sklypų pardavimus tiek politikai, tiek socialiniai partneriai atkreipė dėmesį į tai, kad labai svarbu atidžiai pažiūrėti, jog dabartinis sprendimas nesukurtų naujų problemų dėl privažiavimų į tuos sklypus. Seimo narys V. Pranckietis priminė, kad Komitetui jau teko spręsti tokias problemas, tad nesinorėtų jų vėl prikurti iš naujo.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis pabrėžė, kad kalbant apie žemės pardavimus nereikėtų palikti vietos interpretacijoms ir svarbu laikytis žemės konsolidavimo principų.

Tam, jo teigimu, turėtų būti leista įsiterpusius sklypus įsigyti ir tiems, kurie jau turi 500 ha žemės ir iš kurios jau yra 300 ha valstybinės, tačiau tokius pirkėjus reikėtų įpareigoti hektarų perviršį per 5 metus parduoti 10 ar 15 km nuo ūkio nutolusiuose laukuose. Tai, anot J. Sviderskio, būtų papildomas žingsnis į žemės konsolidaciją.

Kai kuriems žemdirbių atstovams išsakius abejones, kad tokių įsiterpusių sklypų neįpirks nei šeimos ūkiai, nei jaunieji ūkininkai, Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika teigė, kad įstatymo pataisose turėtų būti sudėti reikiami saugikliai, o Komitetas taip pat stebės situaciją. Anot jo, tiems, kurie neturi finansinių galimybių, sprendimu galėtų tapti išperkamoji nuoma.

Valstybinės žemės pardavimas trečiadienį svarstytas ir Vyriausybės posėdyje. Vyriausybė iš esmės pritarė Seimo narių siūlymui keisti tokios žemės pardavimo tvarką ir 80 proc. pajamų už parduotą žemę skirti Valstybės gynybos fondui, tačiau projektą dar siūloma patobulinti.

Aplinkos ministerijos parengtame nutarimo projekte ir pabrėžiama, kad parduodami turėtų būti tik ne didesni kaip 5 ha sklypai.

„Nustačius teisę be aukciono įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių plotas iki 10 ha, būtų sudaromos išskirtinės sąlygos vienai asmenų grupei įsigyti didžiąją dalį likusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ir sukuriamos prielaidos pertekliniam žemės ūkio valdų didinimui“, – rašoma nutarimo projekte.

Tokia tvarka valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai galėtų būti įsigyjami tik ten, kur pagal teritorijų planavimo dokumentus galima žemės ūkio veikla.

Tai pat siūloma išlaikyti didesnius sklypus, galinčius tikti gamybos projektams ar krašto apsaugos reikmėms, tad be aukciono galėtų būti parduodami tik nereikalingi karinei infrastruktūrai ir neįtraukti į investicijų projektus sklypai.

Teiktame nutarimo projekte taip pat siūloma atsisakyti reikalavimo, kad tokią žemę gali įsigyti tik fizinis asmuo, kuris ne trumpiau kaip 3 metus deklaruoja žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus. Siūloma apsiriboti kituose įstatymuose nustatytu reikalavimu ir sąlyga asmeniui per pastaruosius 3 metus būti deklaravusiam pajamas iš žemės ūkio veiklos.

Siūloma, kad tokios pataisos įsigaliotų nuo 2025 m. liepos 1 d., tad sklypai ir galėtų būti įsigyjami būtent nuo šios datos, o atsiskaitymas būtų numatytas ne anksčiau kaip 2026 m. sausio 1 dieną.