Vilnius. Seimas pritarė prezidento veto ir priėmė Ūkininko ūkio įstatymą su visais šalies vadovo teiktais pakeitimais, tad sodybas bus galima statyti laisviau nei numatė anksčiau priimtos įstatymo pataisos.

Numatyta, kad priimtas įstatymas įsigalios nuo šių metų liepos 1 d.

Priimtu įstatymu siekiama, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų skirta žemės ūkio veiklai vystyti, galimybę statyti gyvenamąjį namą su pagalbiniais statiniais turėtų asmenys, kurie realiai verčiasi žemės ūkio veikla.

Pakartotinai Seimo priimtame įstatyme atsisakyta reikalavimo ne tik įrodyti, kad asmuo bent 3 metus realiai vertėsi žemės ūkio veikla ir gavo iš jos pajamų, bet ir pasiekė tam tikrą pajamų lygį (50 proc.).

Sutarta įtvirtinti reguliavimą, pagal kurį sodybos gyvenamąjį namą su priklausiniais galės statyti ūkininkas, ne mažiau kaip 3 metus deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, patikslinant, kad toks reikalavimas nebus taikomas kitos paskirties ūkinių pastatų statybai.

Įstatyme nustatyta, kad gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio pastatais galės būti statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, o kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, galėtų būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip.

Kaip anksčiau tvirtino šalies vadovo dekretą pristatęs prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius, šalies vadovas pritaria siekiui spręsti asmenų, kurie pasinaudoja galimybe tapti ūkininkais tik siekdami statyti pastatus ten, kur šios teisės neturėtų, problemą, tačiau pažymi, kad anksčiau Seimo pasirinkti konkretūs reikalavimai neatitiko proporcingumo principo.

Pirmą kartą Seimas priėmė Ūkininko ūkio įstatymo pataisas pernai gruodžio pabaigoje, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda tokio įstatymo nepasirašė ir jį vetavo, tad įstatymas vėl grįžo į Seimą.

Šią savaitę jis dar kartą buvo svarstytas parlamentiniame Aplinkos apsaugos komitete. Ten prezidento veto ir jo teikiamiems siūlymams pritarta bendru sutarimu, tačiau kai kurie Seimo nariai negailėjo kritikos.  

Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė pabrėžė, kad prie įstatymo teks grįžti. Pasak jos,  Seimo teisininkai turi  priekaištų prezidento siūlymams.  „Ateityje reikės vis dėlto grįžti prie įstatymo ir jį patobulinti, kad vis dėlto neliktų dviprasmybių ir  betaisydami nepablogintume situacijos“, – sakė A. Gedvilienė.  

Seimo narys Linas Jonauskas taip pat kritikavo prezidento veto. „Prezidento pasiūlymai yra kompromisinis variantas, bet iš esmės jie palieka tam tikrų vietų, kur būtų galima ir toliau piktnaudžiauti – tapti tais pačiais ūkininkais sėkmingai, registruotis jais, statyti sodybas, tik šiek tiek plotas išauga“, –  kalbėjo L. Jonauskas. 

Jis priekaištavo dėl įstatymo įsigaliojimo atidėjimo iki liepos 1-osios, nes iki tol esą bus daug laiko suinteresuotiems asmenims susitvarkyti reikalus.

„Atvėrėm Pandoros skrynią ir nuo įstatymo priėmimo Seime gruodį iki šios dienos ne tik pasibaigė projektus tie pseudo ūkininkai, kurie buvo pradėję planavimo procedūras, bet ir nuo nulio buvo pradėti ir pabaigti kiti projektai. Įsivaizduoju, iki liepos tokių projektų bus Lietuvoje ne vienas, ne dešimt, o šimtai. Dėl šito labiausiai gaila“, – kalbėjo parlamentaras.  

Ketvirtadienį Seimo plenarinio posėdžio metu dėl Ūkininko ūkio įstatymo pataisų nei diskusijų, nei pasisakymų jau nebuvo. Už Ūkininko ūkio įstatymo pataisų projektą su visomis prezidento pataisomis balsavo 115 parlamentarų, o susilaikė vienas.