Ryškėja paramos žemės ūkui plano kontūrai
2021-05-13
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. ŽŪM stopkadro nuotr.

Vilnius. Pradeda aiškėti, kokie subjektai galės naudotis 2023-2027 metų parama, kokie numatomi prioritetai. Tuo tarpu Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane (RRF) paramos žemės ūkiui daugiau neatsirado.

Planai ir gairės aptartos trečiadienį vykusiame parlamentiniame Kaimo reikalų komiteto posėdyje. Nuotoliniu būdu prisijungęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas (nuotr.) temą pradėjo nuo RRF plano ir to, kad žemės ūkiui jame, be anksčiau jau numatytų investicijų, daugiau lėšų neatsirado. O ir tos pačios dar turi būti patvirtintos Europos Komisijos.

„Didesnio finansavimo žemės ūkiui iš RRF plano Vyriausybė nėra numačiusi. Mūsų siekis inovacijos perdirbime, mėšlo tvarkyme, biodujų gamyboje. Visos geros idėjos ir pasiūlymai bus svarstomi nacionaliniu lygmeniu”, - kalbėjo K. Navickas, pridurdamas, kad tuo, matyt, labiausiai nusivylė grūdų augintojai, tikėjęsi gerokai didesnių investicijų.

Linas agro mob 21 06 04

Toks ministro pasisakymas iššaukė tiek kai kurių parlamentarų, tiek žemdirbių atstovų nusivylimą. Seimo narys Kęstutis Mažeika klausė, kaip tos geros idėjos bus įgyvendintos, jei finansavimo kaip ir nėra.

„Pasakėt, kad visos geros idėjos bus įgyvendintos, bet daugiau jokių pinigų nėra... Apie kokias geras idėjas kalbate? Planavimas vyksta dabar. Arba jūs kažką konkretaus pasakykite, jei galite, nes sakėte, kad papildomų pinigų, be 6 mln. eurų nendrinei meldinukei ir 2 mln. eurų skaitmenizavimui, nebus. Tai jūsų, kaip lyderio, vaidmuo nepasireiškė, nes tai yra mažiau nei minimumas, ko reikalavo sektorius“, - piktinosi K. Mažeika. Vis dėlto jam ministras atsakė, kad nendrinei meldinukei tiek lėšų neskirta, o papildomi 139,9 milijonai eurų iš EURI fondo bus paskirstyti sektoriams, kuriuose siekiama proveržio.

Kritikos negailėjo ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis. „Ką parodė svarstymas ir susitikimas su premjere, žemės ūkis liko pamirštas ir neapgintas. RRF labai glaudžiai susijęs su žalinimo kursu, o jis išplaukė iš Paryžiaus susitarimo, kurį ratifikavo Seimas net neišverstą, o šiandien ignoruoja.

Ten numatyta, kad priemonės negali kenkti žemės ūkiui. Šiandien apie tai nebešnekame, bet, mieli ponai, greitai nebebus ko perdirbti. BŽŪP skirta žemės ūkiui, jų modernizavimui, o RRF lėšos skirtos gaivinimui, tame tarpe ir žemės ūkiui“, - kalbėjo LŽŪBA atstovas, sakydamas, kad jei tų lėšų galima neskausmingai atsisakyti, tai galbūt jas verta perkelti melioracijai.

Plane – dėmesys apsirūpinimui maistu ir perdirbimui

Tuo tarpu pristatydamas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą ministras pabrėžė buvusias diskusijas su socialiniais partneriais bei tai, kad jos bus tęsiamos ir toliau.

„Dabar ypatingai būsimajame laikotarpyje labai didelis segmentas atsiranda su aplinkosauga – iki 30 ar net 40 proc. bendro finansinio voko gali nukeliauti į tą dalį ir tai reikia turėti mintyje“, - sakė K. Navickas, pristatydamas paramą investicijoms į gamybą bei perdirbimą.

Jis pabrėžė būtinybę apsirūpinti maistu, primindamas, ko Lietuvai stinga – jo duomenimis, vidaus reikmėms vaisiai ir uogomis apsirūpiname  32 proc., kiauliena - 53 proc., daržovių – 61 proc., bulvių – 84 proc. Nors pateiktoje lentelėje apsirūpinimas pienu yra pakankams, vis dėlto, pasak ministro, dabartinės tendencijos rodo, kad „tik laiko klausimas, kada mums jos trūks“.

Ministras kalbėjo, kad dar vienas kriterijus, į kurį atkreipiamas dėmesys, - mažintina priklausomybė nuo tiesioginių išmokų. O visuose sektoriuose ir pirmiausia – grūdų, susitelkimas į perdirbimą „siekiant bendro tikslo ir didesnės pridėtinės vertės ir stabilesnės ekonomikos mūsų žemės ūkyje“.

K. Navickas akcentavo, kad dėmesys bus ir smulkiems, ir vidutiniams, ir stambiems ūkiams. „Bendros programos yra palankesnės smulkiems ir vidutiniams ūkiams ir pereinamuoju laikotarpiu, ir ilgesniuoju iš esmės proporcijos tos pačios. Tačiau būtina akcentuoti, kad mes siūlome pačių smulkiausiųjų rėmimo investicijos į namų valdas kelti kartelę ir taip tie ūkiai galės sulaukti investicijų, bet kooperacija bus reikalinga“, - kalbėjo ministras.

Vėliau žemės ūkio ministerijos išplatintame pranešime rašoma, kad siekiant šių visų tikslų, 2021–2027 m. investicinę paramą siūloma skirstyti pagal konkrečius sektorius, kad kiekvieno jų atstovai galėtų pretenduoti į tam tikrą jiems skirtą lėšų krepšelį. Orientuojamasi į geriausius rezultatus, tiek didinant gamybą, tiek gerinant pagamintos produkcijos kokybę ir kuriant aplinkai draugišką, inovatyvų ūkininkavimo modelį.

Daugiau lėšų turėtų sulaukti sodininkystės ir daržininkystės sektoriai

Žemės ūkio ministerijos pateiktuose skaičiuose nurodoma, kad planuojama, jog investicinė parama į gamybą ir perdirbimą 2021–2027 m. bus apie 21 proc. didesnė nei 2014-2020 m. periodu. Pirminei gamybai, skatinant tvarias investicijas ir pridėtinės vertės kūrimą, planuojamos skirti lėšos sieks 469 mln. Eur (buvo 419,2 mln. Eur).

Siūloma beveik pusę šios sumos – 224 mln. Eur (kartu su Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės EURI lėšomis – 77 mln. Eur) – skirti 2021–2022 m. (pereinamajam laikotarpiui). Planuojama, kad 2023–2027 m. šios investicijos sieks 245 mln. Eur.

Dalį šių lėšų, t. y. 159 mln. Eur iš 224 mln. Eur pereinamajam laikotarpiui ir visas 2023–2027 m. laikotarpio lėšas (245 mln. Eur) planuojama skirstyti pagal sektorius. Gyvulininkystės sektoriui numatytos lėšos, palyginti su praėjusiu Lietuvos kaimo plėtros programos laikotarpiu, turėtų augti 16 proc. ir siektų 272,8 mln. Eur. Iš jų 165 mln. Eur planuojama skirti pienininkystės sektoriui, o 107,8 mln. Eur – mėsos sektoriui.

Sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriams skiriama parama augtų labiausiai – net 78 proc. ir siektų 83,2 mln. Eur.

Kitoms augalininkystės šakoms, skatinant javų sektorių pereiti nuo žaliavos į perdirbimą, skiriamos lėšos mažėtų iki 48 mln. Eur (2014–2020 m. buvo skirta 138,3 mln. Eur).

Planuojama parama 2023-2027 m. (ŽŪM inf.)

Prioritetas – kooperatyvams ir jauniesiems ūkininkams

Tuo tarpu Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje žemės ūkio ministras kalbėdamas apie investicijas į gamybą, pristatė numatomus prioritetus ekologiniams ūkiams, kooperatyvams, jauniesiems ūkininkams. Daugiau dėmesio bus skiriama gyvūnų gerovės standartų diegimui, skatinamas ūkio veiklos diversifikavimas į prioritetinius sektorius, t. y. gyvulininkystę, vaisių – daržovių sektorių. Manoma, kad veiklos diversifikavimas turėtų skatinti pereiti prie mišraus ūkininkavimo tipo, kuris, ministerijos manymu, yra ne tik labiau draugiškas aplinkai, bet ir mažina ūkininkavimo veiklos rizikas.

Naujuoju paramos laikotarpiu numatoma didesnį paramos intensyvumas (20 proc.) teikti kooperatyvams ir jauniesiems ūkininkams, orientuotis į tvarias investicijas, skatinti kuri pridėtinę vertę (produkcijos prekinis paruošimas, perdirbimas).

Atskirai pabrėžta javų sektoriaus struktūrinio pokyčio būtinybė nuo žaliavos į gilųjį perdirbimą. Vis dėlto Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė, nors džiaugėsi ministerijos pozicija, jog reikia daugiau dėmesio skirti grūdų sektoriui, tačiau klausė, kur ir kaip reiktų perdirbti tai, kas dabar yra išvežama.

„Užauginame tiek, kiek užauginame, struktūrą turime tokią, kokią turime, jei tų grūdų neišvežtume, neįsivaizduoju, ką su jais darytume. Šiai dienai perdirbame apie 1,5 mln. t grūdų, tai apie 70 proc. išvežame. Norint perdirbti dar 20-30 proc., būtų dideli skaičiai. Labai svarbu, kad būtų tinkamas valstybės požiūris į tą situaciją ir į sektorių“, - sakė D. Ruščiauskienė, teigdama, kad tam galėtų pagelbėti investicinis įstatymas.

Žemės ūkio rūmų atstovai tikslinosi, ar prieš tiek dėmesio sutelkiant į perdirbimą buvo atlikta analizė, ar tam bus rinkos. Kiti socialiniai partneriai tikslinosi informaciją apie projektų vidutinės paramos sumas bei jų apskaičiavimą, klausta apie kofinansavimą ir galimybę didinti tiek jį, tiek galimą maksimalią paramos sumą.

Dabar pristatytos strategijos gairės bus tobulinamos toliau, atsižvelgus į Europos Sąjungos sprendimus, tad diskusijų šia tema dar bus ne viena tiek su socialiniais partneriais, tiek viešojoje erdvėje.

MŪ, ŽŪM inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip įvertintumėte savo ūkį tvarumo požiūriu?
Orai