Agritechnica 21 11 15 Rovaltra-mobili-virsuje
Agropolitika
Programa žemės ūkiui: prioritetai yra, o kaip jų sieksime?

Vilnius. Trečiadienį vykusiame nuotoliniame Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pristatė Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projektą žemės ūkiui: iniciatyvos patvirtintos, tačiau kaip jų bus siekiama konkrečiai, dar neaišku.

Į nuotolinį KRK posėdį prisijungė net 150 klausytojų ir dalyvių - KRK narių. Vienas dienotvarkės klausimų, kurį pristatė žemės ūkio ministras - informacija dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projekto ir pasirengimo 2021-2027 m. programavimo laikotarpiui - aktualus visų žemės ūkio sričių atstovams.

Pristatydamas Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) rengiamo plano, kaip bus įgyvendinami naujosios Vyriausybės programos tikslai žemės ūkiui, projektą K. Navickas išskyrė tokias patvirtintas iniciatyvas: konkurencingumo didinimas, ūkio gyvybingumas, rizikos valdymas, eksporto skatinimas, modernios bendradarbiavimo formos, žemės ūkio modernizavimas, dirvožemio kokybės gerinimas, tvarios - gyvulininkystė, akvakultūra ir augalininkystė, žemės ūkio indėlis į klimato kaitos mažinimą, tvarios maisto gamybos sistemos, kartų kaita kaime, kaimo bendruomenių stiprinimas.

Dimedium 21 11 03+ Bioversija 21 12 30

Žemės ūkio ministras išskyrė ir savo asmeninius prioritetus, t.y. dirvožemio tvarumo didinimas ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių sistemos skatinimas.

Kol kas K. Navickas tik apibūdino, kaip jis mato kiekvienos paminėtos iniciatyvos esmę, nes ministerija dar teberuošia konkretų įgyvendinimo plano projektą.

Po ministro pasisakymo KRK posėdžio dalyviai jam uždavė klausimų ir išsakė savo pozicijas bemaž visomis žemdirbiams aktualiomis temomis.

Pinigų ekologiniams ūkiams ieškos

Tarp svarbiausių naujos valdžios ambicijų žemės ūkiui - siekis padvigubinti ekologinio ūkininkavimo mastą šalyje. K. Navicko nuomone, tai nebūtinai reikš, kad dvigubai padidėtų ekologinių ūkių plotai, gali būti labiau siekiama padvigubinti ekologinės produkcijos kiekius. Šiuo klausimu, pasak ministro, dar bus tariamasi su socialiniais partneriais.

Vėliau klausimus pateikęs Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis pastebėjo, jog jau ir dabar ekologiškai ūkininkaujančiųjų rėmimui pritrūko 13 mln. eurų, o siekiant ateityje padvigubinti plotus, kasmet reikėtų ne mažiau kaip po 24 mln. eurų. Ar bus tiek pinigų?

Atsakydamas į šį klausimą, K. Navickas patikino, kad dabar yra peržiūrimos galimybės perskirstyti turimas lėšas, kad būtų atrasta pinigų ekologinių ūkių rėmimui.

KRK narys Juozas Baublys atkreipė žemės ūkio ministro dėmesį, kad dabar ekologiškai ūkininkaujantys nežino, ar dar tęsti savo veiklą, jeigu nebus reikiamos paramos. Mat išgyventi tampa vis sunkiau. Pavyzdžiui, dabar chemizuotų grūdų kainos labai padidėjo, ko negalima pasakyti apie ekologinę produkciją.

Kreips dėmesį valstybinėms apleistoms žemėms

Kalbėdamas apie klimato kaitos mažinimo tikslų įgyvendinimą, K. Navickas sakė, jog pirmiausiai bus ieškoma būdų, kaip valstybei priklausančias apleistas žemes užsodinti miškais ar kitaip įtraukti į teritorijas, kurios mažina klimato kaitą. Esą, tokių plotų yra nemažai. Juos apsodinus miškais, būtų sumažinta įtampa dėl klimato kaitos reikalavimų įgyvendinimo žemės ūkyje.

KRK narys J. Baublys teiravosi, ar klimato kaitos priemonių įgyvendinimo tikslai gali reikšti, kad ir dalies nederlingų žemių ūkiai gali netekti papildomos paramos ir jie gal būtų verčiami jas užsodinti mišku. Pasak K. Navicko, tokių minčių nėra. Pirmiausiai žemėnaudos paskirtis būtų keičiama apleistoms valstybinėms žemėms.

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė nuogąstavo, ar dėl klimato kaitos mažinimo priemonių neatsitiks taip, jog ūkiai bus skatinami auginti pievas, o tai reiškia, kad vėl bus remiami sofos ūkininkai?

„Mes suprojektuosime tokias priemones, kokias siūlo mokslas (pavyzdžiui, yra parašytas Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksas). O jums patiems rinktis, kuriuo keliu eisite“, – apie tai, kad ministerija nevers nederlingų žemių savininkų būtinai jas užsėti vien pievomis, patikino K. Navickas. 

Jaunųjų ūkininkų rėmimas išliks

Kalbėdamas apie kartų kaitą kaime žemės ūkio ministras pabrėžė, kad jaunųjų ūkininkų rėmimą numatoma tęsti ir toliau.

Be to, kartu su Švietimo ir mokslo ministerija ketinama ieškoti būdų, kaip kurti tam tikrus jaunųjų ūkių inkubatorius, tam galbūt panaudojant buvusių žemės ūkio mokyklų ar kolegijų, tai pat ŽŪM pavaldume esančių valstybės įmonių gamybinę bazę ir jų turimas žemes.

Kai kurie posėdyje dalyvavę ūkininkų organizacijų atstovai teigė, jog jaunųjų ūkininkų įsikūrimą kaime reikėtų skatinti pirmiausia ne kuriant inkubatorius, o ieškant galimybių jiems lengvatinėmis sąlygomis suteikti ilgalaikes paskolas. Kad jauni ūkininkai už jas galėtų įsigyti parduodamus ūkius (kurių nėra kam paveldėti), galėtų toliau juos vystyti, o tie ūkiai nebūtų išdraskyti ir išparduodami dalimis.

Kaip padidinti žemės ūkio kuriamą pridėtinę vertę?

Tiek KRK narys Andrius Vyšniauskas, tiek Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas atkreipė posėdžio dalyvių dėmesį į tai, kad Lietuvos žemės ūkio sukuriama pridėtinė vertė yra viena mažiausių ES, ir ji metams bėgant iš esmės nedidėja.

A. Vyšniauskas teiravosi žemės ūkio ministro, kaip numatoma didinti žemės ūkio pridėtinę vertę, ar bus bandoma skatinti mišrius ūkius?

K. Navicko nuomone, vienas būdų situaciją pakeisti - stiprinti žemės ūkio veiklas, kurios sukuria didesnę pridėtinę vertę ne tik per tiesioginę gamybą, bet ir per perdirbimą. „Turime skatinti tokias schemas, kai vyksta gamybos mainai tarp ūkių ir perdirbėjų šalies teritorijoje“, – sakė K. Navickas. 

Posėdyje dalyvavę sodininkų, daržininkų, šiltnamių organizacijų atstovai bandė dar kartą atkreipti žemės ūkio ministro dėmesį, teigdami, kad būtent šios sritys yra tos, kurios sukuria didesnę pridėtinę vertę, todėl jų negalima pamiršti.

Žemės ūkio ministras teigė, dar negalintis pateikti konkrečių atsakymų, kaip ir kas bus skatinama, „bet bendras principas aiškus: skatinti žemės ūkio struktūras, kuriančias didesnę pridėtinę vertę.“

Siūlys steigti melioracijos fondą

KRK posėdžio dalyviai iškėlė ir klausimą dėl ateities melioracijos darbų finansavimo.

„Puikiai žinome iš bendros patirties, kas atsitinka ir kaip būna su melioracija – infrastruktūra dėvisi, o esminiams kokybiniams dalykams pakeisti pinigų nėra ir nepanašu, kad jų ir atsiras daugiau, nes jei darome milžinišką investiciją į melioraciją, vadinasi, turime labai stipriai nuo kažko nuimti“, – sakė K. Navickas. 

Jo nuomone, lėšų galima būtų rasti peržiūrėjus kai kurias mokestines priemones ar lengvatas: „Kada kalbėsime apie mokesčių sistemos, lengvatų sistemos peržiūrą, tikėčiausi ir siūlysiu, kad turėtume melioracijos fondą ir nereikėtų kasmet iš biudžeto kaulyti kelių dešimčių milijonų palaikymui“, – pridūrė jis. 

Dvejus metus esminių KPP pakeitimų neplanuoja

Kalbant apie 2021-2027 m. programavimo laikotarpį, žemės ūkio ministras posėdžio klausytojus patikino, kad artimiausius dvejus metus, kol vyksta pasirengimas, esminių Kaimo plėtros programos pakeitimų neplanuojama. Paramos priemonių taisyklės išliks praktiškai tokios pat, kaip buvo: „važiuosime bėgiais, kuriuos suformavo ankstesnės kadencijos valdžia.“

Tik nuo 2023-ųjų, manoma, turėtų realiai startuoti naujojo, 2021-2027 metų laikotarpio paramos programos.

Tuo tarpu diskusijos dėl posėdyje pristatyto Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projekto žemės ūkiui tik prasideda. KRK nariai pritarė Komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio išsakytai minčiai, kad vasarį būtų tikslinga uždarame KRK posėdyje apsvarstyti jau konkretesnį ŽŪM parengtą projektą.

K. Navickas pridūrė, kad vasario mėnesį Vyriausybės Programos įgyvendinimo planas bus paviešintas ir pateiktas socialiniams partneriams.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kuri ekoschemų priemonė jums būtų priimtiniausia?
Visos apklausos