Po žalių kryžių ir traktorių gatvėse – trys ketvirčiai duonos kepalo
2019-12-06
Žemdirbių protesto organizacinio štabo vadovas Aušrys Macijauskas

Kaunas. Per lapkritį Lietuvoje pastatyta bemaž 10 tūkstančių žalių kryžių, mėnesio pabaigoje į miestų ir miestelių gatves išriedėję apie 5 tūkstančiai traktorių – tai ne pabaiga.

Lietuvos žemdirbių kova už savo ateitį tęsiasi: dabar žvilgsnis krypsta mūsų Prezidentūros, Vyriausybės ir Briuselio link.

Priminsime, kad apie protestą žemdirbiai pradėjo kalbėti dar spalio pabaigoje. Tuomet susirinkusi Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) sudarė žemdirbių protesto organizacinį komitetą ir paskelbė apie planus organizuoti visuotinę akciją, siekiant valdžios bei šalies visuomenės dėmesį atkreipti į žemės ūkį metų metus kamuojančias problemas ir vis blogėjančias veiklos sąlygas.

„Mes kreipsimės į Prezidentą, Seimą, Vyriausybę, reikalaudami baigti Lietuvos žemės ūkio naikinimą, kuris jau tęsiasi kelerius metus. Beatodairiškai ir drastiškai didinami mokesčiai, kiekvienais metais mažinamas žemės ūkio finansavimas privedė žemdirbius prie ribos, kai išgyventi tampa nebeįmanoma“, - tuomet sakė LŽŪT pirmininkas, išrinktas ir žemdirbių protesto organizacinio štabo vadovu, Aušrys Macijauskas.

Bene didžiausias visų laikų protestas

Pirmoji protesto akcijos dalis buvo „Žali kryžiai“. Ji prasidėjo lapkričio 8 d., kuomet žemdirbiai tiek savo iniciatyva, tiek paraginti kolegų, savo laukuose prie pagrindinių kelių (kad pamatytų kuo daugiau žmonių) ėmė statyti žalius kryžius, kaip ženklą, jog žemės ūkio ir kaimo ateitis gali būti pasmerkta, jeigu ir toliau sąlygos ūkininkauti blogės.

Kaip teigė akcijos iniciatoriai – žali kryžiai yra žinutė, nešama visuomenei ir politikams, kad žemės ūkis tampa nebepakeliama našta, simbolizuojant sunaikintą kaimą ir naikinamą žemės ūkį.

Į tylią ir taikią „Žalių kryžių“ protesto akciją labai greitai įsijungė šimtai ūkininkų. Kryžių ėmė dygti vis daugiau ir daugiau. Organizatoriai skaičiuoja, kad per lapkritį Lietuvoje buvo pastatyta (ir vis stovi iki šiol) apie 10 tūkst. žalių kryžių

Toliau sekė aktyvūs žemdirbių veiksmai – lapkričio 26-ąją beveik visų 60-ties šalies savivaldybių ūkininkai su traktoriais išvažiavo į sostinės, kitų miestų bei miestelių gatves. Ant traktorių prikabinę Lietuvos vėliavų, žalių kryžių ir plakatų su užrašais „Lietuva, tavo kaimas miršta“, žemdirbiai tikėjosi, kad jų balsą pagaliau išgirs aukščiausioji valdžia, politikai, kad dėmesį atkreips visuomenė, kurioje vyrauja nuomonė, jog žemės ūkis yra išlaikytinis.

„Žemdirbiai susivienijo, labai aktyviai dalyvauja šioje protesto akcijoje, nes ilgiau būti pasyvūs jau negalime“, - tądien sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, pridurdamas, kad visa tai įeis į šalies žemės ūkio istoriją.

Ir iš tiesų, lapkričio 26-osios traktorių išvažiavimo akcija „Lietuva, tavo kaimas miršta!“ buvo bene didžiausias visų laikų protestas, suorganizuotas mūsų šalyje vienos profesijos atstovų. Organizatorių skaičiavimu, į gatves išriedėjo bene 5 tūkst. traktorių! 

Kaimas pabudo truputį kitoks

Žinia apie „Žalių kryžių“ bei traktorių važiavimo akcijas pasklido ne tik Lietuvoje, apie mūsų šalies žemdirbių protestą ėmė rašyti kaimynių šalių (Danijos, Vokietijos, Lenkijos) žiniasklaida.

„Lietuvos kaimas lapkričio 27-osios dienos ryte prabudo truputį kitoks nei buvo vakar. Žmonės pagaliau suprato, kad būdami vieningi ir siekdami kilnaus tikslo gali padaryti iki tol sunkiai įsivaizduojamus dalykus.

Mes po truputį išsivaduojame iš postkomunistinių valstybių žmonių sąmonę pančiojančių grandinių, mūsų mąstymas laisvėja, mes atsikratome stereotipų, nepilnavertiškumo kompleksų ir baimių. Mes pagaliau išmokome reikšti savo nuomonę ir ginti savo poziciją civilizuotai“, - taip po traktorių akcijos socialiniame tinkle paskelbė Lietuvos žemdirbių protesto organizacinio štabo vadovas A. Macijauskas.

Akcijų organizatoriai bei patys ūkininkai daug kalbėjo apie tai, kad tiek žali kryžiai, tiek važiavimai su traktoriais labai padėjo ir patiems žemdirbiams tapti vieningesniais, sumažėjo tarpusavio pasipriešinimo, ypač juntamo tarp stambiųjų ir smulkiųjų. 

„Daugiau nei 5 000 traktorių, išriedėjusių į miestų ir miestelių gatves, yra puikus žemdirbių vienybės įrodymas. Kaimo žmonėms pavyko atkreipti tiek visuomenės, tiek ir politikų dėmesį į problemas, kurios mus kamuoja jau ne vienerius metus“, - po šios akcijos sakė A. Macijauskas.

Stebės, kaip balsuos Seimo nariai

Žemdirbių veiksmai buvo pastebėti ir mūsų Seime, ministerijose. Dabar apie Lietuvos žemdirbių protesto akcijas jau žinoma ir ES aukščiausiose institucijose Briuselyje.

„Atrodo, kad sveikas protas šį kartą nugalės, ir Seime nebus priimti kaimui pražūtingi sprendimai. Šią savaitę (po lapkričio 26-osios traktorių važiavimo – red. past.) Seimas svarstymo metu nepritarė nei vienam įstatymo projektui, galėjusiam apsunkinti žemdirbių gyvenimą“, - tuomet pastebėjo protesto organizatoriai.

Dabar žemdirbių organizacijos laukia, kaip Seimo nariai balsuos, tvirtinant 2020 metų valstybės biudžetą. Gruodžio 10 dieną numatytas biudžeto įstatymo projekto antrasis svarstymas Seimo posėdyje, o gruodžio 17 d. – biudžeto tvirtinimas. Po to per 10 dienų Prezidentas turi pasirašyti Seimo priimtą biudžeto įstatymą.

„Organizacinis štabas įdėmiai stebės, kaip situacija rutuliosis artimiausias dvi savaites. Tikimės, kad masinio protesto Vilniuje šį kartą neprireiks. Bet turime tvirtą pagrindą teigti, kad jei reikės – toks protestas įvyks ir įvyks su dar didesniu entuziazmu ir užsidegimu“, - sako A. Macijauskas.

Siekia susitikti su Prezidentu

Lietuvos žemdirbių kova už savo teises į ateitį neapsiriboja vien mūsų šalies aktualijomis. Pasak A. Macijausko, artimiausiomis dienomis visas žemdirbių organizacijų, aktyviai dalyvaujančių protesto organizaciniame darbe, dėmesys krypsta ir į ES bendruosius reikalus.

„Diskriminuojančios Lietuvos žemdirbių sąlygos Europos Sąjungoje, mažiausios produkcijos kainos, didžiausia biurokratija, neigiamas visuomenės požiūris. Ūkininkai parduoda karvių bandas ir netgi ūkius neatlaikydami nesąžiningos konkurencijos. Neįmanoma dalyvauti toje pačioje bendrojoje ES rinkoje, turint žymiai prastesnes sąlygas. Tai turi keistis ir keistis nedelsiant, neatidėliojant, nes kiekviena diena – tai dar keliolika užsidariusių ūkių“, - teigia A. Macijauskas.

Gruodžio 12 dieną turi vykti Europos valstybių narių Vadovų taryba, kurioje bus pradėtas svarstyti naujo, 2021-2027 metų, finansinio laikotarpio ES biudžetas. Nuo to, koks jis bus, priklausys ir mūsų šalies žemės ūkio ateities perspektyvos.

ES Vadovų taryboje dalyvaus ir Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Todėl ateinančią savaitę žemdirbių atstovai (LŽŪT bei kitų žemdirbiškų organizacijų) siekia susitikti su Prezidentu, taip pat ir Premjeru, kad galėtų aptarti Lietuvos poziciją dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) naujuoju finansiniu laikotarpiu.

Keps duoną, bet neįprastą

„Dar kartą pakartosime, kad kol Lietuvos žemdirbiai negaus ES tiesioginių išmokų vidurkio, apie bet kokį mūsų darbo sąlygų apsunkinimą ar naujų mokesčių įvedimą ar esamų didinimą negali būti nė kalbos. Tai bus puiki proga priminti, kad ES dar 2013 metais buvo įsipareigojusi Lietuvai Bendrijos išmokų vidurkį pasiekti jau šiuo laikotarpiu, tai yra iki 2020 metų, bet savo pažado neįvykdė“, - apie laukiamo susitikimo su Prezidentu tikslus sako A. Macijauskas.

LŽŪT atstovai rengiasi įteikti Prezidentui duonos kepalą, kurį bus prašoma nuvežti į ES Vadovų tarybą. Šis kepalas neįprastas – jo bus tik trys ketvirčiai!

„Lietuvos žemdirbiai privalo dirbti tokiomis pačiomis rinkos ir bendrosios politikos sąlygomis, kaip ir kitų ES šalių narių ūkininkai, tačiau gauname iš ES gerokai mažiau. Todėl įdėjus visus duonos tešlai reikalingus ingredientus išeina tik trys ketvirtadaliai kepalo, arba 75 proc., t.y. tiek, kiek gauname išmokų, lyginant su ES vidurkiu“, - apie Lietuvos žemdirbių Briuseliui rengiamas lauktuves pasakoja A. Macijauskas.

Pasak jo, mes esame silpniausia žemės ūkio grandis ES, nes pas mus ir investicijų mažiausiai padaryta, ir infrastruktūra silpniausia, ir BŽŪP skiriama parama menkiausia, ir žemdirbių užaugintos bei pagamintos produkcijos kainos mažiausios.

„Todėl bet kokios krizės, suvaržymai, nauji mokesčiai mus paveikia smarkiausiai, kaip šiuo metu ir yra“, - portalui manoukis.lt sakė A. Macijauskas, pridurdamas, jog neseniai per Europą nuvilnijo žinios apie vokiečių, prancūzų, taip pat olandų, airių ūkininkų protestus. Jeigu jau jiems blogai, tai lietuviams žemdirbiams yra kelis kartus blogiau!

ES BŽŪP kontekste smarkiai diskriminuojami ne tik lietuviai, bet ir latviai bei estai žemdirbiai. Tad LŽŪT siekia, kad visų trijų Baltijos šalių ūkiai susivienytų kovai už savo teises.  

Todėl tokius pat trijų ketvirčių duonos kepalus keps ir savo prezidentams (kad nuvežtų į Briuselį) perduos ir Latvijos bei Estijos žemdirbiai. Kartu rengiamasi perduoti ir visų trijų Baltijos žemdirbių laišką, adresuotą aukščiausiems ES vadovams (Europos Tarybos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento).

Be to, lietuvių pavyzdžiu pasekę Estijos žemdirbiai jau irgi rengiasi traktorių išvažiavimui į gatves gruodžio 10-ąją. Lietuvos ūkininkai ragina savo kaimynus latvius bei estus įsijungti ir į „Žalių kryžių“ akciją. Ar taip atsitiks, parodys laikas. O mūsų laukuose žali kryžiai ir toliau dar stovės...

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką keisite ūkyje, jeigu ES smarkiai apribos pesticidų ir cheminių trąšų naudojimą?
Orai