Basf A1 25 03 24 Basf m1 25 03 24
Agropolitika
Pluoštinių kanapių augintojai rankų nenuleidžia

Vilnius. Lietuvoje kelerius pastaruosius metus vis plėtęsis pluoštinių kanapių auginimas ir perdirbimas pernai krito. Pagal pasėlių plotą – daugiau nei 9 tūkst. ha – Lietuva 2019 m. Europoje buvo antra po Prancūzijos, bet 2020 m. šiais augalais užsėta beveik perpus mažiau.

Pasak Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos vadovo Tomo Danisevičiaus, šiemet jų plotai, ypač ekologiški, turėtų šiek tiek didėti.

Kaip teigia augintojai, savo verslus jie plėtė, tikėdamiesi, kad naujas galimybes atvers Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos, leidžiančios naudoti ir perdirbti visą pluoštinės kanapės augalą. Tačiau labai užsitęsęs įstatymo priėmimas žlugdo ūkininkų lūkesčius. Kita priežastis – plotai sumažėjo ir dėl pasikeitusios situacijos rinkoje, atsiradus perprodukcijai.

Bioversija m7 2024 03 29

Dabar Lietuvoje leidžiama auginti tik įteisintas pluoštinių kanapių veisles sėkloms ir pluoštui, mūsų ūkininkams sunku konkuruoti su kitų šalių, kur reglamentavimas liberalesnis, augintojais.

Viena iš galimybių plėsti plotus būtų ekologiškų pluoštinių kanapių auginimas. Mat ekologiškas aliejus, iš sėklų pagaminti baltyminiai produktai turi paklausą tarptautinėse rinkose.

Auginimo patirtis skirtinga

Jau penktą pavasarį pluoštines kanapes sėsiantis Kretingos rajono ūkininkas Laimonas Ruzgaila, vienas iš šios kultūros entuziastų, paskatinęs auginti ir kitus Žemaitijos ūkininkus. Šiemet, kaip ir pernai, jis sės 30 ha.  Kartu su aplinkinių rajonų ūkininkais augina apie 500 ha kanapių sėkloms, biomasė keliauja į kitas šalis. Dalis kanapių auginama ekologiškai.

„Vidutiniškai iš hektaro galima prikulti 1500-2000 kg sėklų, labai svarbu pasirinkti patikrintas veisles. Biomasę iš mūsų perka įvairių šalių verslininkai –  vieni daro arbatas, kiti kremus ar maisto papildus gamina. Dėl netobulo įstatymo negalime perdirbti visos užaugintos produkcijos. Jei įteisintų, leistų perdirbti visą augalą – lapus,  stiebus, šaknis, žiedus, tai kilstelėtų mūsų ekonomiką. Jei atsivertų galimybės perdirbti visą kanapės augalą Lietuvoje, tai, manau, didelė dalis ūkininkų augintų bei realizuotų ir žiedus.

Savo ūkyje 2019 m. atlikau tyrimą, kiek žiedynų įmanoma priskinti iš vieno hektaro. Auginau kelias veisles, išdžiovintų smulkintų žiedų svoris siekė 600 kg iš hektaro, kiekis labai priklauso ir  nuo to, kokiu metu nuimamas derlius. Kol nėra įstatymo, negalime pritraukti investicijų į verslą, nors užsienio kapitalas ir domisi galimybėmis investuoti Lietuvoje“, – kalbėjo ūkininkas.

Anot L. Ruzgailos, galvojama ir apie pluoštinių kanapių perdirbimo galimybes, kai tik bus priimtas įstatymas, bandys ieškoti investuotojų.

Panevėžio rajone ūkininkaujantis Simonas Barzda šį pavasarį pluoštinių kanapių sės kaip ir pernai: 20 ha sėkloms ir 15 ha biomasei.  Nors pernai teko nusivilti nesulaukus įstatymo dėl kanapių giluminio perdirbimo,  išauginti kanapių žiedai liko sandėlyje.

Tikiuosi, kad valdžia priims palankų įstatymą. Jei Lietuvoje reikalai nepajudės, biomasė keliaus į Lenkiją  ir Latviją“, –  sako S. Barzda.

Anot jo, kooperatyvas „Panevėžio aruodas“, kuriam vadovauja, anksčiau norėjo investuoti į kanapių perdirbimą (gaminti ekstraktus), buvo pateikęs paraišką europinei paramai. „Buvome pirmumo eilėje gauti 1 mln. Eur paramos, bet viskas sustojo. Gaila, kad investicijos iškeliauja į Latviją ir Lenkiją“, – apgailestavo kooperatyvo pirmininkas.

Agentūros „Versli Lietuva“ duomenimis, įteisinus siūlomas įstatymo pataisas dėl viso kanapės augalo panaudojimo į šalies ekonomikos vystymą būtų investuota apie 260–280 mln. Eur tiesioginių užsienio investicijų, ir tai esą sukurtų šalies regionuose daugiau kaip 1000 darbo vietų.

Stringantis įstatymas žlugdo augintojus ir perdirbėjus

Lietuvoje veikia dvi stambios įmonės, perdirbančios kanapių sėklas ir gaminančios iš jų pluoštą, taip pat yra ir keliasdešimt smulkių gamintojų, kanapių sėklas naudojančių  aliejui bei kitiems maisto produktams gaminti.

Augalo biomasė dažniausiai lieka ant žemės, kaip trąša, arba keliauja į Lenkiją, artimiausias valstybes, kur leidžiama perdirbti kanapes į kitus produktus. Pavyzdžiui, Lenkijoje leidžiama iš kanapių gaminti ekstraktus ir mikstūras. Tad ir Lietuvojebūtų daug naudingiau perdirbti ne tik sėklas ir stiebą, bet ir lapus, šaknis, žiedus – visą augalą.

Tai numatančios Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos Seimui pateiktos prieš 2 metus, bet iki šiol jų priėmimas stringa. Įstatymą priimti galima tik suderinus su Europos Komisija, tačiau notifikavimo procedūra užtruko.

Kur stringa įstatymas?

Lietuva Europos Komisijai turi pateikti atsakymą dėl ginčijamų rengiamo įstatymo nuostatų. Pavyzdžiui, Komisija turėjo pastabų dėl numatyto licencijavimo.

Atkreiptas dėmesys, kad projektas, kuriuo siekiama sudaryti galimybę perdirbti visas pluoštinių kanapių dalis ir tiekti rinkai ne tik pluoštą, sėklas ar šių sėklų produktus, bet ir iš kitų pluoštinių kanapių dalių gautus produktus bei jų gaminius, prieštarauja Jungtinių Tautų 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos bei 1971 m. konvencijos dėl psichotropinių medžiagų nuostatoms.

Pernai gruodį Seimas grąžino į parlamentinius komitetus svarstyti šio įstatymo projektą. Viena iš Seimo narių parengto projekto nuostatų teigia, kad  iš pluoštinių kanapių pagamintuose maisto produktuose psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC) turėtų būti ne daugiau  nei 0,2 procento.

Dabar rengiamos Vyriausybės išvados dėl šio įstatymo projekto. Žemės ūkio ministerija Vyriausybei pateiktame projekte siūlo nustatyti, kad THC pluoštinių kanapių maisto gaminiuose visai neturi būti.

Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos vadovo teigimu, susitikus su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku atkreiptas dėmesys, kad jei įstatyme liktų tokia draudžianti nuostata, tai nebūtų prasmės ne tik kalbėti apie viso augalo perdirbimą, bet ir dabar gaminamų aliejų, baltyminių produktų nebebūtų galima gaminti, tektų šią veiklą nutraukti.

„Norime, kad būtų suformuluota, jog THC likutis produkte neviršytų ES reglamentuojamų ar rekomenduojamų ribinių verčių. ES rekomendacijose yra tam tikras kiekis, tikrai mažesnis nei 0,2 proc. Atkreipėme dėmesį, kad gaminant produktus iš pluoštinių kanapių sėklų THC likučių truputį lieka. Kadangi projektas Vyriausybės koridoriuose dar „vaikšto“, tai ministras sakė pasižiūrės, kad reikalavimai būtų „proto ribose“, atsižvelgs į EK rekomendacijas“, – po pokalbio su ministru sakė T. Danisevičius.

Europos Sąjunga dar nėra nustačiusi pluoštinių kanapių gaminių ar produktų bendro reguliavimo, kiekviena valstybė narė pati sprendžia, kokiu keliu eiti. Numatoma, kad šiemet turėtų ES atsirasti tam tikras reglamentavimas. Dabar Europos maisto saugos agentūra peržiūri mokslinių tyrimų duomenis, kiek produkto žmogus galėtų suvartoti, kad būtų saugus.

Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos, jungiančios apie pusšimtį smulkesnių ūkininkų ir gamintojų, direktorius Rimantas Čiūtas sako, kad jeigu įstatymas būtų priimtas bent prieš metus, vien užsienio investicijų galėjo ateiti beveik 300 mln. Eur  į regionų ekonomiką.

„Mokslininkai kanapėse randa apie 600 vertingų medžiagų, tarp jų yra ir nelemtoji narkotinė medžiaga THC. Jungtinės Tautos, Pasaulio sveikatos organizacija pasisako, kad iki 0,2 proc. THC nėra pavojinga žmogui. Viena yra THC kiekis augale ir kita – produkte. Jeigu pluoštinės kanapės augale yra daugiau THC, tai yra didesnis jų veislių pasirinkimas.

Štai šveicarai seniai augina pluoštines kanapes, kur THC sudaro 1 proc., italai jau keleri metai augina kanapes su 0,6 proc. THC augale. Tai mes  jau esame nekonkurencingi. O maisto produktuose labai nevienodai reglamentuojama, pvz., Rumunijoje leidžiama 0,2 proc., Vokietijoje diferencijuojama pagal produktų grupes (gėrimuose leidžiama mažiau, aliejuje daugiau, taip pat lemia pakuotės dydis: jei didelė, medžiagos leidžiamas mažesnis kiekis.

Kai kuriose ES šalyse yra įteisintas viso kanapės augalo perdirbimas – Rumunijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Prancūzijoje“, – sako R. Čiūtas.

Auginti ekologiškas kanapes – perspektyvu

Viena iš galimybių plėsti plotus būtų ekologiškų pluoštinių kanapių auginimas. Mat ekologiškas aliejus, iš sėklų pagaminti baltyminiai produktai turi paklausą tarptautinėse rinkose. Iš pernai Lietuvoje deklaruotų 5284 ha, penktadalis  kanapių pasėlių buvo ekologiniai.

Kaip portalui manoukis.lt sakė Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos vadovas T. Danisevičius, pernai asociacijos nariai augino apie 4 tūkst. ha ekologiškų kanapių, bet Lietuvoje –  tik 500 ha. Mat didžioji dalis jų auginamos Estijoje, iš ten derlius atvežamas perdirbti į Kauno rajone esančią įmonę.

Estija, skirtingai nei Lietuva, moka 300 Eur/ha ekologines išmokas už kanapes. Lietuvoje ūkininkas gauna perpus mažiau. Vokietijoje kartu su ekologinėmis išmokomis hektarui kanapių tenka 500 eurų. T. Danisevičiaus skaičiavimu, šį pavasarį asociacija pasės apie 1000 ha ekologiškų kanapių Lietuvoje, 5–6 tūkst. ha – Estijoje ir Latvijoje.

„Jei ir Lietuvoje atsirastų ekologinės išmokos, tai mes tuos plotus galėtumėme perkelti čia iš Estijos. Tai padidintų ūkininkų pajamas. Tuo labiau, kad papildomų lėšų tam nereikia, tik įtraukti į sąrašą, kad ūkininkas galėtų rinktis, kokius ekologiškus augalus auginti“, – aiškino T. Danisevičius.

Žemės ūkio ministerijos Ryšių su visuomene skyrius informavo portalą manoukis.lt, kad už ekologines kanapes numatoma mokėti išmokas, tik tam ministerija dar turi gauti Europos Komisijos pritarimą. Šią savaitę klausimo svarstymas numatytas Kaimo plėtros programos valdymo komitete.

„Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo projektas bus svarstomas Vyriausybės tarpinstituciniame pasitarime, kol kas į Vyriausybės posėdį šis klausimas neįtrauktas“, – informavo Žemės ūkio ministerija.

MŪ inf.

    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
    Visos apklausos