Vilnius. Per 100 pirmųjų 19-osios Vyriausybės darbo dienų Žemės ūkio ministerija inicijavo permainas, kurios ne tik mažins administracinę naštą ūkininkams, gerins jų veiklos sąlygas, bet ir stiprins maisto tiekimo grandinę bei prisidės prie šalies apsirūpinimo maistu.

„Pirmosios 100 mano vadovaujamos Žemės ūkio ministerijos dienų buvo produktyvios: inicijuoti ilgai laukti pokyčiai, pradėti svarbūs darbai.

Nuo pirmosios dienos aktyviai dirbame kartu su socialiniais ir ekonominiais partneriais, kad Ministerijos sprendimai geriausiai atlieptų kiekvieno ūkininko lūkesčius.

Siekiame kurti gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį, kuris neapsiribotų vien gamyba, kurtų aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Tai itin svarbu norint apsirūpinti maistu.

Su tuo susijęs ir vienas pagrindinių tikslų – dar šiemet pripažinti žemės ūkį strategiškai svarbiu šalies sektoriumi, būtinu nacionaliniam saugumui užtikrinti.

Jau parengėme tam būtinus Nacionalinio saugumo pagrindų ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymų pakeitimus“, – sako žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Per 100 naujosios Vyriausybės dienų Ministerija įkūrė savo Maisto tarybą, kuri sieks išanalizuoti maisto grandinę, išsiaiškinti, ar joje pagrįstai pasiskirstoma kaina, ar yra jos dalių, gaunančių nepagrįstai didelį pelną.

Pasak žemės ūkio ministro, svarbu ir tai, kad bus tiriama tranzitu per Lietuvos jūrų uostą Rusijos gabenamų grūdų kilmė.

„Kartu su Ukrainos ir Didžiosios Britanijos kolegomis sausį pasirašėme atnaujintą Susitarimo memorandumą dėl grūdų patikros schemos įgyvendinimo. Tai padės kovoti su neteisėtu Ukrainos grūdų eksportu iš okupuotų teritorijų“, – sako žemės ūkio ministras I. Hofmanas.

Kaip svarbiausi Ministerijos darbai per 100 dienų laikotarpį įvardijami šie:

• patobulintas teisinis reglamentavimas tarp grūdų pardavėjų ir pirkėjų;

• atsisakyta reikalavimo apdrausti Strateginio plano paramos lėšomis įsigytą turtą;

• patikslinus melioracijos statinių nurašymo tvarką urbanizuotose teritorijose nefunkcionalių melioracijos statinių nebebus privaloma sunaikinti, iškasti, kaip šiuo metu reikalaujama. Po žeme esančius melioracijos statinius bus leidžiama nurašyti ir palikti suirti, jei tai nereikalaus papildomo tvarkymo;

• Įvertinus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) visų priemonių lėšų panaudojimą prognozuojama, kad gali būti nepanaudota apie 40 mln. Eur, todėl šios lėšos papildomai skiriamos žemės ūkio valdoms modernizuoti;

• labai smulkiems ūkiams papildomai skirta 2,35 mln. eurų;

• Patvirtintos 2025 m. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, kuriose numatyti palengvinimai;

• sumažinti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai dėl apsaugos juostų prie melioracijos griovių (GAAB 4);

• sumažinti reikalavimai augalų kaitai (GAAB 7);

• duomenis apie mineralinių (neorganinių) ir (ar) organinių trąšų panaudojimo žurnalą ūkininkai galės pildyti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje Trąšų naudojimo apskaitos posistemyje arba elektronine ar popierine forma vieną kartą per metus iki gruodžio 1 dienos;

• Žemės ūkio ir kaimo verslo registras pertvarkytas į registro informacinę sistemą, todėl nelieka prievolės registruojant ar atnaujinant žemės ūkio valdas teikti Žemės ūkio ir kaimo verslo registro informacinės sistemos tvarkytojui dokumentus ar jų kopijas apie nekilnojamojo daikto naudojimo pagrindo patvirtinimo sutartis, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre arba šių sutarčių sąrašus;

• įmonės, užsiimančios žemės ūkio produktų perdirbimu, gali kreiptis lengvatinių paskolų;

• ūkininkai gali kreiptis lengvatinių paskolų ne tik investiciniams projektams, bet ir apyvartinėms lėšoms.