Basf 22 07 19 Lytagra 22 07 04
Agropolitika
Pirmiausia – draudimas, paskui – bandymai švelninti padėtį

Kaunas. Pakilusi pieno supirkimo kaina ne visiems ūkininkams reiškia ramesnį gyvenimą – įsigaliojęs reglamentas draudžia rišti ūkinius gyvūnus ekologiniuose ūkiuose, išskyrus atvejus, kai tai būtina dėl veterinarinių priežasčių.

Susidariusi padėtis vakar aptarta Žemės ūkio rūmų surengtoje diskusijoje su pieno gamintojais, Žemės ūkio ministerijos, „Ekoagros“ vadovais. Kilus ažiotažui, žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas pažadėjo, kad dar metus laiko bus leidžiama ieškoti sprendimo būdų.

ES reglamentas, dėl kurio pasikeitė ir dalies išimtinių gamybos taisyklių nuostatos, priimtas 2018 m. gegužės 30 d., o įsigaliojo nuo 2022 sausio 1 d. Šis reikalavimas dabar palies ne visus, o tik ekologiškai dirbančius didesnius negu 50 gyvulių ūkius. Skaičiuojama, kad tokių, kurie jaučiasi tiesiog įmesti į ugnį, yra iki 70.

Bioversija 22 02 02

Reglamentas numato, kad kompetentingos institucijos gali leisti rišti galvijus ūkiuose, kuriuose jų yra ne daugiau kaip 50 (išskyrus jauniklius), jei neįmanoma galvijų laikyti grupėmis, atitinkančiomis jų elgesio reikalavimus, tačiau su sąlyga, kad ganymo laikotarpiu jie galėtų patekti į ganyklas ir, kai ganymas neįmanomas, būtų išgenami į diendaržius bent dukart per savaitę.

Kol kas neaišku, kada draudimas rišti gyvulius palies ir neekologinius ūkius.

Norint neberišti gyvulių, reikės naujų tvartų

Praėjusių metų pabaigoje, galvijus laikantys ūkininkai gavo pranešimus iš VšĮ „Ekoagros“, kad jeigu galvijų laikymo būdas nebus pakeistas į palaidą arba iki 2022 m. sausio 31 d. nebus gautas atitinkamas leidimas, VšĮ „Ekoagros“ panaikins galvijų sertifikavimą, nes veikla neatitiks minėto reglamento reikalavimų.

Kai kurie ūkininkai stebėjosi, kodėl apie šį reikalavimą sužinojo tik 2021-ųjų pabaigoje, nors ES reglamentas priimtas 2018 m.? Jų teigimu, niekas apie tai nekalbėjo ir neužsiminė jokiuose seminaruose ar renginiuose.

Šilalės r. ūkininkas Darius Viliušis, Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos narys, sako, kad tai gana netikėtai išdygusi problema: „Apie šį reikalavimą nebuvo tinkamai ištransliuota laiku. Aš apie tai sužinojau iš kolegos ūkininko, sutikęs jį degalinėje.“

Pasak jo, Žemaitijoje, aplink Šilalę, Telšius, Plungę, kur dar gyvuoja šeimos pieno ūkiai, daug rištinio laikymo tvartų.

„Kaip 70-80 karvių turinčiam ūkiui susimažinti? Kalbame, kad reikia skatinti ekologinius ūkius plėstis, bet pirmiausia reikia jų nesužlugdyti, neišnaikinti dar dirbančių“, - kalbėjo D. Viliušis.

Skuodo r. ūkininkas Adomas Statkus, laikantis 100 melžiamų karvių, taip pat akcentavo, kad reikalavimas neberišti galvijų reiškia dideles finansines investicijas – juk dažniausiai nebetiks tvartai, mėšlo šalinimo, melžimo sistemos. Todėl iš esmės reikia statyti naują tvartą.

„Kyla klausimas - dabar, kai bus šaukimas, pinigai bus metami į ekologinius ūkius, kurie neatitinka tų reikalavimų? Ir viskas vyks neekologinių ūkių sąskaita? Jeigu taip, tai reikia galvoti, ką daryti su neekologiniais ūkiais, kurie negaus pinigų modernizavimui. Tad ministerija turi planuoti ir pinigus, ne tik informavimo tvarką“, - kalbėjo patyręs ūkininkas.

Žemės ūkio ministerija žada pereinamąjį laikotarpį

Viceministras P. Astrauskas teigė, kad ministerija yra parengusi tam tikrus sprendimus, pinigų pienininkystei remti numatyta Kaimo plėtros programoje. Paraiškos bus renkamos balandį, tad ūkininkams, kurie susiduria su problemomis, viceministras siūlo greitai aplikuoti ir bandyti modernizuoti savo fermas.

Ūkiams, kurie neatitinka reikalavimų, viceministras taip pat žada vienų metų pereinamąjį laikotarpį, kad spėtų pasiruošti pokyčiams.

ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Saulius Jasas atkreipė dėmesį, kad gyvūnų gerovės kriterijus yra užprogramuotas ne tiktai dabartiniame nuo  sausio įsigaliojusiame reglamente, bet ir ankstesniuose, taigi, reikalavimas nerišti gyvulių nėra visiška naujiena. Tačiau iki ūkininkų ji neatėjo laiku, tad reikia ieškoti „tinkamų būdų ir kanalų, kaip teisės aktų kriterijus ir taikomumą ūkininkams tinkamai perduoti.“

Kaip spręsti problemą? ŽŪM su „Ekoagros“ tarėsi, kad reikia supaprastinti administracinius veiksmus. Numatoma, kad bus suformuotas bendras centralizuotas leidimas ekologinio žemės ūkio taisyklėse. Ūkiams, kurie riša iki 50 galvijų, nieko daryti nereikės.

Dėl didesnių ūkių, kurie nebegali rišti gyvulių, pasak S. Jaso, „įsijungė kūrybingumas aukščiausiu lygiu“ – jiems sankcija bus įspėjimas, bet ne gamybos sertifikavimas ar piniginės baudos. Tai ir bus pereinamasis laikotarpis, kurį galbūt pavyks pratęsti ilgesniam nei metai laikotarpiui.

Tačiau pagal Europos Komisijos sankcijų sistemą, kad naujos šalys narės jomis nespekuliuotų, padaryta taip, kad neženklūs pažeidimai negali kartotis dvejus metus ar trejus metus. Tad vis tiek reikės daryti tam tikrus veiksmus, todėl S. Jasas prašė ūkininkų, kurie šiemet gaus įspėjimus, parengti planą, kaip problema bus sprendžiama.

Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas Vytautas Buivydas išreiškė pageidavimą, kad kontroliuojančių institucijų tikslas būtų daugiau padėti ūkininkams, o ne bausti juos.

Autorius: Dovilė Šimkevičienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar Lietuvos žemės ūkis geba prisitaikyti prie klimato kaitos?
Visos apklausos