Vilnius. Sužinoję, kiek daugiamečių pievų reikės atkurti, ūkininkai ne kartą viešojoje erdvėje klausė, ką su šienu ir pievomis reikės daryti, jei karvių mažėja. Ne kartą ieškoti išeičių raginta Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Trečiadienį klausimas svarstytas parlamentiniame Kaimo reikalų komitete (KRK).

Svarstymų, kodėl plotai yra tokie, nestigo, galiausiai viskas vėl susivesdavo į referencinius 2018 metus. Seimo nariai klausė žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio, kodėl Ministerija vis rodo į ES reglamentus, nors žemdirbiai po vizito Briuselyje sako, kad jiems nevienareikšmiškai leista suprasti, jog šalis gali rasti būdų, kaip išspręsti problemą. Pasak E. Giedraičio, jie bandė aiškintis, kas ten pasakyta, tačiau direktorato atstovai dabar ginasi – esą niekas nieko nežadėjo.

„Klausimas, kuo Seimo nariams dabar pasitikėti – Ministerija ar ūkininkais“, – kalbėjo E. Giedraitis.

Seimo nariai Jonas Gudauskas ir Juozas Baublys siūlė pačiam Komitetui aiškintis, inicijuoti susitikimą ir pokalbį su atsakingais Europos Komisijos darbuotojais – galbūt tuomet pavyktų rasti sprendimą?

E. Giedraitis priminė, kad Strateginiame plane koreguotas daugiamečių pievų apibrėžimas, bet jis yra toks, kokį leidžia Reglamentas. Jis teigė girdintis svarstymus, tačiau apibrėžimas aiškiai nurodo, kad žemė, kurioje auginama žolė ar kiti žoliniai pašarai 5 metus, iš sėjomainos turi pasitraukti. 

„Tikrinti sluoksniai, ieškota galimybių, kas gali patekti į referenciją, ką galima išimti pagerinant istorinius duomenis. (...) Jei tas darbas nebūtų padarytas, būtų reikėję atkurti 100 proc. pievas, dabar prašoma atstatyti 69 proc. – ne viską, kas išarta“, – kalbėjo E. Giedraitis.

Jis priminė, kad atkurti pievas galima ir pakrančių apsaugos, daugiamečių augalų juostose, o Strateginis planas koreguojamas taip, kad tam tikrus elementus būtų galima prilyginti daugiametėms pievoms ir taip našta sumažėtų. Vis dėlto ženklių pokyčių jis nežadėjo.

„Vienintelis dalykas, kuo ten galima pasinaudoti – taikome ar ne arimo kriterijų. Dabar netaikome, nieko daugiau negalime pakeisti. Reikia suprasti – jei dabar pakeičiame apibrėžimus, perskaičiuojame plotus, referencinio laikotarpio plotus, jokia matematika neišeina. Nes tik tas, kuris kaime nebuvo, gali įsivaizduoti, kad pievų nemažėja. Jos iš tikrųjų mažėja“, – sakė viceministras.

Anot jo, sankcijų netaikyti neleidžia ES teisės aktai, tik dabar metodika, nustatoma ministro įsakymu, yra maksimaliai sušvelninta. 

Seimo narys Kęstutis Mažeika priminė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra Lietuvos pieno gamintojų asociacijos posėdyje kalbėjo, kaip stebi laukus iš palydovo ir ką geba matyti, kokie pasėliai, kokiu būdu dirbamas laukas ir pan.

„Ar tikrai negali pasižiūrėti bendro Lietuvos vaizdo, kiek yra tų pievų, žole apžėlusių plotų? Galbūt kai kurie nedeklaruojami? Aplink miestus – daugybė tų pievų. Gal Ministerija galėtų įtraukti visas tas pievas ir padėti ūkininkams negaminti tų pievų, kurios neneša jokios naudos nei tam ūkininkui, nei Lietuvai? Galbūt yra dar tų variantų“, – svarstė K. Mažeika.

Viceministras teigė, kad laukų sutvarkymo klausimas peržiūrimas, vis dėlto esminis dalykas – norint, kad tai būtų užskaityta kaip daugiametė pieva, ją reikia deklaruoti. 

Žemdirbių atstovai kalbėjo, kad esama pramos politika neskatina, nes pievos galėtų būti ne našta, o papildoma galimybe užsidirbti. Taip pat ne kartą pabrėžta, kad daug problemų sukėlė pats daugiamečių pievų apibrėžimas.

„Jei Vilniuje garaže gyvenau 5 metus, jis juk automatiškai netaps butu“, – vaizdingai apie plotų virtimą pievomis ir vėliau dėl to kylančias problemas kalbėjo ūkininkas Saulius Daniulis.

Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė teigė, kad atkūrimo nuostatos – diskriminacinės, nes referencinis laikotarpis yra 2018 m., o atstatyti pievas turi tie, kurie jas suarė per paskutinius 3 metus.

„Pažiūrėjus duomenis, daugiausia pievų suarta 2019 metais. Tai kodėl ta našta perkeliama ant 3 paskutinių metų? Siūlyčiau, kad per tą visą laikotarpį naštą neštų visi vienodai. 

Nereikėtų visiems atkurti 69 proc., jei būtų perkelta našta visiems ūkiams nacionaliniu lygmeniu. Grubiai išeitų po 4,5 procento. Galėtų grūdininkams tas daugiametes pievas užskaityti kaip negamybinius plotus ir išsispręstų problema“, – siūlė Z. Dargienė. 

Anot jos, tai tiktų ir tuo atveju, jei ūkininkas traukiasi iš gyvulininkystės, pereina į augalininkystę.

Ji taip pat teiravosi, kodėl nuo pievų atkūrimo atleisti tie, kuriems atkurti reikėtų iki 0,5 ha plotą, nors Strateginis planas kalba apie 10 arų. Jos teigimu, taip likusiems ūkiams našta tik didėja.

„Skriaudžiami ūkiai, kurie išlaiko tą patį daugiamečių pievų plotą, bet kasmet vis deklaruodavo kitoje vietoje ir jam vis tiek privaloma atstatyti“, – problemas vardijo Z. Dargienė.

Ne vienas žemdirbių atstovas tikino, kad rezervų sprendimams dar yra, tik reikia jų ieškoti ir ragino Ministeriją tuo užsiimti.

„Ką padarėte, kad žemdirbiams būtų geriau? Imkite vieną kartą dirbti advokatais, o ne baudėjais“, – ragino KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis, žemdirbiams svarbaus klausimo svarstyme pasigedęs žemės ūkio ministro.

V. Pranckietis priminė, kad politinė valia yra Seime, o Ministerija – jos įgyvendintoja. „Laukiame konkrečių nurodymų“, – diskusiją baigė E. Giedraitis.