Pieno supirkimo įstatymas dar bus tobulinamas
2020-09-17

Vilnius. Vyriausybė trečiadienį pasitarime iš esmės pritarė pieno supirkimo tvarką reguliuojančio įstatymo projektui, tačiau siūlys Seimui jį dar patobulinti.  

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teigimu, keičiamo įstatymo tikslas yra padėti pasiekti derybinių galių pusiausvyrą ir drausti nesąžiningas prekybos žaliu pienu praktikas, taip pat nustatyti institucijas, atsakingas už įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, bei atsakomybę už įstatymo pažeidimus.

Žemės ūkio ministerijoje buvo sudaryta įstatymo projekto tobulinimo darbo grupė, kurioje dalyvavo suinteresuotų institucijų ir visų asocijuotų struktūrų, veikiančių pieno sektoriuje, atstovai.

Po ilgų diskusijų darbo grupės nariams bendrą sutarimą pavyko pasiekti tik dėl dalies keičiamo įstatymo nuostatų. 

ŽŪM siūlo, kad įstatymo nuostatos būtų netaikomos pieno prekybai tarp pieno perdirbimo įmonių, be to, siūloma atsisakyti žalio pieno pardavėjų grupavimo pagal parduodamo pieno kiekį, o juos grupuoti pagal pieno pristatymo būdą  – pienas pristatomas į supirkimo punktą, paimamas tiesiogiai iš ūkio, pristatomas tiesiogiai į perdirbimo įmonę ir taip nustatyti supirkimo kainą.

ŽŪM teigimu, į kainą turi įeiti visos išlaidos, susijusios su sutarto kiekio tiekimu – derantis dėl kainos, turi būti įvertintos supirkimo bei pristatymo pirkėjui išlaidos. Taip pat siūloma nustatyti, kad priemokų ir priedų dydžiai turi būti nurodyti sutartyje ir sudaryti ne daugiau kaip 20 proc. supirkimo kainos.

Be to, pieno pirkėjas, norėdamas pieno kainą mažinti daugiau negu 5 proc. punktais nei nustatyta sutartyje, privalėtų pagrįsti šios kainos mažinimą. Šiuo metu nuostata taikoma, kai kaina mažinama 3 punktais.

Lietuvos pieno perdirbimo bendrovės ne kartą sakė nepritariančios siūlomai pieno supirkimo tvarkai – jų teigimu, įstatymo projekto nuostatos varžo galimybę laisvai derėtis, pažeidžia ūkinės veiklos laisvę bei vartotojų interesus.

Pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio teigimu, vienas pagrindinių tikslų, kurių siekiama įstatymu – bandyti reguliuoti kainas skirtingiems rinkos dalyviams. Anot jo, kainas reguliuoja ne įstatymai, o rinka. E. Simonis kiek anksčiau pranešime teigė, jog Pieno įstatymas nustojo galioti nuo š. m. liepos  1-osios, tačiau, nepaisant to, pieno supirkimo kainos ir taip išaugo.

„Per visą galiojimo laikotarpį nuo 2015 iki 2020 m. šis įstatymas neturėjo jokios įtakos pieno supirkimo kainoms. Jos priklauso tik nuo paklausos ir pasiūlos pasaulinėse rinkose. Šis įstatymas tik iškreipia konkurenciją, užkerta kelią ūkininkams derėtis su perdirbėjais dėl geriausios kainos, diskriminuoja Lietuvoje registruotus žalio pieno pirkėjus prieš užsienio supirkėjus“, - anksčiau išplatintame pranešime teigė E. Simonis.

Vadinamasis Pieno įstatymas skubos tvarka 2015 m. buvo priimtas Seime. 2016 m. Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo atitikties Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas šiemet vasarį paskelbė, jog pieno supirkimo tvarką reglamentuojantis įstatymas 2015 metų birželį Seime buvo priimtas ypatingos skubos tvarka, todėl prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principams. Teismas buvo nurodęs pažeidimą ištaisyti iki liepos 1-osios.

Teismas taip pat nusprendė, jog pats reguliavimas Konstitucijai neprieštarauja.

MŪ, BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokius naujos valdžios sprendimus prognozuojate žemės ūkio srityje?
Orai