Kėdainiai. Lietuvai perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungai, mūsų šalyje vyks įvairaus lygio tarptautiniai susitikimai. Rugsėjo pradžioje numatytas neformalus ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdis. Dvidešimt septynių šalių žemės ūkio ministrai viešės Kėdainių rajono ūkininkų Virginijos ir Felikso Vaitelių ūkyje.

Ekologiškai ūkininkaujantys Pernaravos žemdirbiai - vienos pirmųjų veislinių galvijų bandų Lietuvoje savininkai, augina veislinius limuzinus, yra įsigiję angusų veislės bulių. Atskirai kaimynystėje ūkininkauja ir Vaitelių sūnūs: ekologiškai, lauke įrengtuose aptvaruose, augina kiaules.

Šiuo metu pats Feliksas Vaitelis (nuotr.) valdo 225 ha, sūnus Donatas - 110 ha, Mantas - 50 ha nuosavos žemės. Daugiau kaip pusę plotų užima ekologiškai auginamos grūdinės ir ankštinės kultūros. Ūkininkai patys galvijams ruošia pašarus, perka tik druską ir pašarų papildus. Kaip ūkininkauja, kokiomis sąlygomis laiko galvijus, šie Kėdainių rajono ūkininkai parodys ir aukšto rango svečiams.

ES žemės ūkio ministrus Kėdainių r. Pernaravos k. ūkininkas Feliksas Vaitelis ketina vaišinti paties pagamintomis dešromis ir skilandžiais

Ministrų priėmimui Vaiteliai specialiai nesiruošia. „Kiemą grįsti buvome numatę anksčiau, o visa kita, tegul pamato, kaip yra", - sako F.Vaitelis. Ūkininkas prisipažįsta, kad žinia, jog teks priimi tarptautinę delegaciją, buvo netikėta, o atsakomybė šiek tiek slegia.

Mėgstantis šeimininkauti ir gaminant maistą eksperimentuoti ūkininkas ES žemės ūkio ministrus žada vaišinti paties pagamintomis dešromis ir skilandžiais.

Pasinaudodamas proga, F. Vaitelis ketina svečiams išsakyti savo nuomonę apie Lietuvos ūkininkų problemas. „Puikiai suprantu senųjų ES valstybių žemdirbius. Esu iš tų nepopuliariųjų ūkininkų, neprašau vienodų išmokų. Jie ir algas keturis kartus didesnes moka savo darbuotojams, ir didesnę žemės nuomą, todėl tų išmokų beveik nelieka. Tačiau kai palygini kainas, skirtumas akivaizdus. Žinoma, jei mes gautume didesnes išmokas, galėtume mokėti didesnes algas dirbantiesiems, tuomet gal mažesnė būtų emigracija, įdarbinti daugiau žmonių", - sako F. Vaitelis.

Ūkininkas pripažįsta, kad bent jau jis savo ūkyje vargiai beįstengtų sukurti daugiau darbo vietų. Pasikeitė laikai ir technologijos: tai, ką anksčiau darydavo žmonės, dabar atlieka mašinos.

Su ūkyje viešinčiais žemės ūkio ministrais F. Vaitelis ketina padiskutuoti apie emigraciją, kuri, pasak jo, skaudžiausia šalies problema. „Reikia kažko imtis, kad kaime nemažėtų žmonių, sulaikyti bent tuos, kurie šiandien ūkininkauja. Daugiau ūkininkų kaime tikrai neatsiras, o be to, jie ir nesukurs pakankamai darbo vietų. Žmonėms reikia sudaryti sąlygas, kreipti investicijas į kaimą, supaprastinti statybų sąlygas, kad galėtų kaime statyti įmones lengvatinėmis sąlygomis. Kiekviename kaime turėtų būti po kokią nors įmonėlę. Galop, nesvarbu, kur dirbs žmogus, svarbu, kad jis pasiliktų gyventi kaime, nes jis baigia išmirti ir išnykti", - teigia ūkininkas.

Kaip pavyzdį jis įvardijo du savo kaimynus. Prieš keletą metų mieste jie nesurado darbo ir pradėjo auginti audines. „Vietiniai vaikinukai jau turi darbo, tiesa, uždirba nedaug, tačiau turi užsiėmimą ir neketina emigruoti", - džiaugiasi F. Vaitelis.

MŪ inf.